Į Seimą nepatekusi „Laisvės partija" rinkimuose dalyvavo su šūkiu apie nebaigtus reikalus. Mat vienu svarbiausiu darbu jiems buvo Partnerystės įstatymas, kurį ketino priimti per pirmas100 dienų savo kadencijos.
Tačiau Seimui projektą atmetus, buvo sukurta jo „dvynė sesuo" - Civilinė sąjunga. Tačiau kad ir kaip liberalios jėgos stumtų šį klausimą, tyrimai rodo, kad žmonės nemano, jog tai iš viso aktualu visuomenei šiuo metu.
Tokią visuomenės nuostatą parodė Laisvos visuomenės instituto užsakyta apklausa, kurią atliko „Vilmorus". Naujausias 2024 m. rugsėjo 13-21 d. vykdytas tyrimas pasiekė pilnamečius gyventojus 27 miestuose ir 46 kaimuose.
Į klausimą „Ar pritariate, ar nepritariate Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris įteisintų homoseksualių porų šeimas?" daugiau kaip pusė apklaustųjų (55,6 proc.) nurodė visiškai nepritariantys. Variantą „greičiau nepritariu" pasirinko 15,6 proc. gyventojų. Tik 8,6 proc. nurodė, kad greičiau pritaria, o visiškai pritaria tik 6,4 proc. Dar 13,6 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Nepritarimas visuomenėje tik didėja
Taigi, tik 15,2 proc. gyventojų pritaria projektui, tačiau dauguma (71,2 proc.) jo nepalaiko. Tai ne pirmas toks visuomenės nuostatų tyrimas.
Lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, nuo 2022 m. iki 2024 m. pritarimas Civilinės sąjungos įstatymo projektui krito nuo 20,2 proc. iki 15,2 proc., augo nepritarimas jam (nuo 68,2 proc. iki 71,2 proc.). Dar ryškesnis pokytis matomas nuo 2021 m.: pritarimas tam, kad Lietuvoje šeimą galėtų kurti tos pačios lyties poros sumažėjo dvigubai (nuo 31 proc. 2021 m. iki 15,2 proc. 2024 m.), 15 proc. išaugo nepritarimas (nuo 56 proc. 2021 m. iki 71,2 proc. 2024 m.), neturinčių nuomonės dalis nekito (liko apie 13 proc.).
Analizuojant, kieno rinkėjai labiau palaiko ar nepalaiko Civilinės sąjungos įstatymo projektą, paaiškėjo tendencija, jog tik „Laisvės partijos" elektoratui šis klausimas yra aktualus ir tik jos rinkėjai jam labiausiai pritaria.
Tarp kitų partijų rinkėjų dauguma visiškai arba greičiau nepritaria Civilinės sąjungos projektui. Nuo 100 proc. Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos ir Lietuvos liaudies partijos iki 52,9 proc. Liberalų sąjūdžio rinkėjų.
Aktualu - tik „laisviečiams"
„Nei vienos politinės partijos rėmėjai nėra suinteresuoti Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu, jam nepritaria, o įstatymo projektą sąlyginai remia išskirtinai tik „Laisvės partijos" elektoratas. Be to, nė viena politinė partija neturi vieningo elektorato ir jo palaikymo Civilinės sąjungos įstatymo projektui kaip teisėkūros variantui siekiant sureguliuoti homoseksualių porų tarpusavio santykius", - apibendrinama tyrimo pristatyme.
Gyventojai nepritaria ir tam, kad Konstitucijoje įtvirtinta šeimos samprata apima ir vienalytes poras. Kad Konstitucijoje apibrėžta šeimos sąvoka apima ir homosekusalus visiškai pritaria tik 7,4 proc. Greičiau pritaria 13,4 proc. Tuo tarpu greičiau nepritaria 19,1 proc., o net 46,6 proc. - visiškai nepritaria. 13,5 proc. respondentų neturi nuomonės.
Nepritaria persekiojimui dėl įsitikinimų
Apklausoje taip pat buvo klausiama apie homoseksualių santykių tapatumo vyro ir moters santykiams ugdymą mokyklose. Didžioji dauguma (76,6 proc.) respondentų nesutinka, kad tokios nuostatos būtų diegiamos mokyklose. Tik 11,9 proc tam pritarė, o 11,5 proc. neturėjo nuomonės. Lyginant pernai ir šių metų tyrimus, matyti, kad nepritarimas tik didėja.
Apklaustųjų taip pat buvo klausiama apie tai, jog jeigu Civilinė sąjunga būtų priimta, ar respondentai sutiktų, kad homoseksualių asmenų šeima nelaikantiems asmenims būtų taikomos sankcijos? Atsakymai parodė, kad visuomenė nepritaria tokiai idėjai. Šios pozicijos laikosi dauguma (78,3 proc.), iš jų 62,6 proc. tam visiškai nepritaria, 15,7 proc., greičiau nepritaria, tuo tarpu sankcijoms pritartų mažiau nei dešimtadalis, vos 7,4 proc. (iš jų 2,7 proc. visiškai pritaria, 4,7 greičiau pritaria), nuomonės neturi kiek daugiau nei dešimtadalis (14,3 proc.).
Tyrimo apibendrinime nurodoma, kad visuomenė tvirtai remia prigimtinės šeimos sampratą, nepritaria Civilinės sąjungos įstatymui: „Parama jai išreiškiama ne tik vertinant LR Konstitucijos nuostatos „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas" sampratą, bet ir nepritariant Civilinės sąjungos įstatymo projektui bei nuostatos apie homoseksualių santykių tapatumo vyro ir moters santykiams formavimui mokyklose. Pastarąją poziciją remia visų politinių partijų elektorato didesnioji ar didžioji dalis. Tyrimas dar kartą patvirtina aiškią ir tvirtą visuomenės konservatyvių pažiūrų persvarą prieš progresyvizmą.
Nors visuomenė taria aiškų „ne" Civilinės sąjungos įstatymo projektui, tačiau supranta poreikį užtikrinti homoseksualių porų santykių teisinį sureguliavimą. Šio klausimo sprendimui ji renkasi alternatyvų Artimojo ryšio projektą."