1 nuotr.Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas teigia, kad centrinė valdžia neturėtų nusisukti nuo Nacionalinio stadiono statybos projekto. Pasak socialdemokrato, kelis dešimtmečius stringantis projektas yra visos Lietuvos interesas ir valstybė turėtų prisidėti jį realizuojant.
„Nacionalinis stadionas ir yra nacionalinis. Jį turi statyti ne tik miestas, bet turi prisidėti ir valstybė“, – trečiadienį kalbėjo seimūnas.
Pasak parlamento vicepirmininko, Lietuva dar turi šansų ir gauti Europos Sąjungos (ES) parama šiam projektui, o stadiono statybos turėtų būti tęsiamos dėl kultūrinės naudos.
„Manau, kad šioje vietoje turime dar vieną pliusą – galimybę pasinaudoti ES parama. Šiuo atveju tikrai pasisakau už stadiono statybą. Gyvenimas juda į priekį ir mums tikrai reikia turėti tą tikrą nacionalinę erdvę sportui, futbolui. Mums reikia tokios vietos, kur galėtume rengti masyvius sporto ir kultūrinius renginius“, – kalbėjo J. Olekas.
Socialdemokrato manymu, stadionas būtų ne tik erdvė renginiams, bet ir socialiai vertinga vieta jaunimui sportuoti.
„Tai nėra tik stadionas, o visas kompleksas. Ten bus galima padidinti užimtumą, specifiškai jaunimui, kur jie galės rinktis ir sportuoti. Jei pasižiūrime, kodėl jauni vyrai dažnai nesurenkami į kariuomenę, tai matome, kad jiems trūksta fizinio pasirengimo. Daugiau stadionų – geresnė jaunimo sveikata“, – išvadą padarė J. Olekas.
„Tai yra būtinybė, kadangi mažieji mūsų stadionai niekada neprilygs ir nepakeis nacionalinio projekto. Stadiono Lietuvai dar reikia (...) ir manau, kad negalima palikti vienam pačiam miestui su juo tvarkytis“, – tikino vicepirmininkas.
Diskusijos dėl Nacionalinio stadiono projekto likimo atsinaujino, kai Seimo „Nemuno aušros“ frakcija paragino Vyriausybę jį stabdyti, kol nebus atliktas tinkamas jo ekonominis vertinimas.
Nuomonės, kad Vyriausybė neturėtų skirti finansavimo stadiono statyboms, laikėsi ir parlamento primininkas Saulius Skvernelis.
Tuo metu Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas sakė, kad dėl projekto statybų stabdymo bus sprendžiama tik sulaukus EK išvados.
Kaip Eltai jau teigė Vilniaus savivaldybė, Europos Komisijos (EK) išvados dėl stadiono koncesijos sutarties, ar projektui numatyta skirti parama yra teisėta valstybės pagalba, laukiama jau balandį.
Vilniaus savivaldybės teigimu, iš jos pusės priimti visi projektui vykdyti reikalingi sprendimai, o gavus teigiamą EK išvadą tolesni veiksmai turės būti iš stadiono koncesininko pusės – jis turės pateikti atitinkamus dokumentus, kad susitarimai dėl indeksavimo ir papildomų darbų įgyvendinimo įsigaliotų.
Stadiono projekto koncesininkė yra netiesiogiai investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ valdoma įmonė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“.
Šiuo metu projektą valdo „Baltcap“ bendrovė, tačiau gavus teigiamą EK išvadą tai leistų koncesininkės akcijas perleisti naujajai savininkei – nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Hanner“.
Jos valdybos pirmininkas Arvydas Avulis spalio viduryje žurnalistams sakė, kad projekto vystymo procesai išsitęsė ne dėl EK vilkinimo, bet dėl nesutarimų tarp Lietuvos politikų, ir darbams stovint vietoje apie konkrečius statybų užbaigimo terminus kalbėti nevertėtų.
Pernai rugpjūčio pabaigoje sostinės savivaldybės taryba pritarė tuomet trečią kartą atnaujintam Daugiafunkcio komplekso projektui, koreguotam pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas.
Kaip teigė sostinės meras Valdas Benkunskas, vien faktinė komplekso statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.
Persidalijus projekto rizikas, Nacionalinio stadiono projektas valstybei atpigo nuo 156 iki 155,2 mln. eurų (su PVM).
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
