Seimo žinia būsimiems protestų ir mitingų organizatoriams: derinimo procedūros gali ir nelikti

Šią savaitę iš Seimo tribūnos pateikdamas tai siūlančias įstatymo pataisas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas sakė, kad pritarus siūlymui savivaldybių tarnautojai negalėtų atsisakyti  derinti pranešimą apie susirinkimą, motyvuodami keliamais nepatogumais ar hipotetinėmis viešosios tvarkos pažeidimo rizikomis. 

„Siūlome atsisakyti šiuo metu įstatyme įtvirtintos derinimo procedūros, nes tai de facto yra leidimo išdavimo procedūra. Praktikoje matėme precedentų, kai buvo organizuojamas Šeimų maršas, Kaune – eitynės – kartais piliečiams yra siunčiamas signalas, kad jais nepasitikima ir tie susirinkimai negali vykti“, – sakė T. Tomilinas, pasiūlęs parlamentarams padaryti vieną mažą žingsnelį link demokratijos stiprinimo. 

Susirinkimų įstatymo pakeitimų projekte konkrečiai detalizuojama, kaip būtų nagrinėjamas prašymas surengti susirinkimą. Savivaldybė, gavusi tokį prašymą, turėtų aptarti organizuojamo susirinkimo grėsmes, įvertinti viešosios tvarkos užtikrinimo poreikį ir kitas aplinkybes. Taip pat reikėtų aptarti susirinkimo organizatoriui keliamus reikalavimus ir įsipareigojimus, susijusius su triukšmo kontrole, budėjimu susirinkimo metu, saugumo sąlygomis, susirinkimo vietos sutvarkymu ir kt.

Sprendimą uždrausti organizuoti susirinkimą, kuris keltų grėsmę valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar dorovei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms, galėtų priimti tik teismas. Į administracinį teismą su prašymu neleisti organizuoti tokio susirinkimo galėtų kreiptis meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

„Susirinkimą, kuris keltų grėsmę valstybei, viešajai tvarkai, tikrai būtų galima uždrausti, bet savivaldybės administracija turėtų dėl to kreiptis į teismą, kuris per labai ribotą laiką galėtų nuspręsti vieno ar kito susirinkimo neleisti. Visais kitais atvejais susirinkimai būtų leidžiami pagal galiojančią Konstituciją ir įstatymus. Tai visiškai atitiktų tarptautinę teisę ir kartu apsaugotų valstybę nuo bandymų kurstyti nesantaiką ar nuo bandymų kelti grėsmę viešajai tvarkai“, – sakė T. Tomilinas.

„Teismas labai aiškiai, labai objektyviai įvertintų informaciją, gautą iš savivaldybės. Šiandien pareiga ginčyti sprendimą neišduoti leidimo gulasi ant taikių susirinkimo organizatorių pečių. Mes siūlome, kad ta pareiga apriboti žmogaus teisę protestuoti gultųsi ant mero ir savivaldybės administratoriaus pečių. Jeigu jie turi informaciją, eina greitai į teismą ir gauna tokį savotišką orderį sulaikyti tą protestą ar demonstraciją“, – įstatymo pataisas kolegoms iš parlamentinės tribūnos komentavo Seimo narys.

L. Kukuraitis: tai padėtų vystyti protesto kultūrą  

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno Lino Kukuraičio nuomone, pasiūlytas reguliavimas stiprintų demokratiją, žmogaus teisių situaciją Lietuvoje, pilietinę visuomenę, valdžios skaidrumą ir atskaitingumą piliečiams. 

„Dar daugiau – tai padėtų vystyti protesto kultūrą mūsų šalyje, darytų ją kūrybiškesnę, inovatyvesnę. Vakarų šalyse yra stipri protesto kultūra. Deja, Lietuvoje praktika nėra palanki tiems, kurie nori išreikšti pilietinę valią. Turime vieną griežčiausių susirinkimo tvarkų Europoje. Praktika yra tokia, kad, savivaldybei nesutikus, susirinkimų organizatoriams pasikreipus į teismą, jų sprendimai užtrunka, renginio laikas praeina, o teismas pripažįsta, kad teisė turėjo būti suteikta. Kas gi turėtų atsakyti už pamatines žmonių teises ir laisvės ribojimą?“ – Seimo posėdyje svarstė L. Kukuraitis. 

J. Razma: dabartinė tvarka yra gera 

Visgi, Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma siūlė palikti dabartinę mitingų organizavimo tvarką, kuri, jo teigimu, yra gera ir pasiteisino.

„Manau, kad vis dėlto į dabartinę situaciją reikia žvelgti kiek plačiau. Gyvename sudėtingu laikotarpiu, kai visi kalbame apie hibridinių grėsmių galimybes. Žinome, kad tie įvairių protestų sumanytojai gali turėti ne pačių geriausių ketinimų, ir riaušių užmanymų, ir tokių nesenų atvejų ir turime. Taigi, man atrodo, dabartinė tvarka, leidžianti savivaldybės komisijai įvertinti visas aplinkybes ir suteikti arba nesuteikti leidimą, yra gera. Iniciatoriams yra galimybė kreiptis į teismą. Aš nežinau tokių atvejų, kad labai nepagrįstai nebuvo duotas leidimas“, – sakė J. Razma. 

Jis pridūrė, kad nedideliems mitingams, kur susirenka keliolika žmonių, apskritai jokio leidimo nereikia – tiesiog užtenka informuoti, kad bus toks susibūrimas.

Diskusijų sulaukęs Susirinkimų įstatymo pataisų projektas įveikė pirmąjį laiptelį Seime: po pateikimo jį palaikė 68 Seimo nariai, prieš balsavo 10, susilaikė 32. Įstatymo pakeitimus svarstys Žmogaus teisių komitetas, Seimo plenarinėje salėje projektas atsiras birželio 5 d.