Seimo Žmogaus teisių komitetas nepritarė moterų pavardžių rašymui su galūne -a

Už tai, kad projektas būtų atmestas, trečiadienį balsavo 2 komiteto nariai, 2 parlamentarai iniciatyvą palaikė ir 1 susilaikė.

Tokį sprendimą priėmę ŽTK nariai atsižvelgė į neigiamą kalbininkų nuomonę dėl moterų pavardžių rašymo su galūne -a.

Kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona siūlė šitą klausimą, kaip jis yra pateiktas įstatymo projekte, vertinti neigiamai.

„Tai yra nesistemiška lingvistiškai, tai yra labai keista išimtis“, – sakė jis komiteto posėdyje. 

A. Smetona taip pat pastebėjo, kad moteriškos pavardės su galūne -a iš principo įmanomos, bet tam „reikia platesnių diskusijų ir visiškai kitokio teisinio  įforminimo“.

Palaikydamas kalbininkų poziciją, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas ragino neeksperimentuoti su pavardėmis ir saugoti kalbą. 

„Baikime su pavardėmis eksperimentuoti. Bijau, kad mūsų novatoriai, reformatoriai eina iš tikrųjų kalbos deformavimo linkme. Mes atidarome su šituo eksperimentu kelią suvienodinti moterų ir vyrų pavardes. Manau, kad galime „prisižaisti“, kad atsiras iniciatyvų nuo gimimo panaikinti moterų pavardes – berniukas bus Truncė, mergaitė bus Truncė“, – sakė E. Gentvilas, pasisakęs prieš šią iniciatyvą. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė parlamentarė Inga Ruginienė tvirtino, kad pavardė yra šeimos pavadinimas ir ji turi būti neiškraipyta. 

„Turi būti įvairovė, didesnis pasirinkimas. Po truputį leiskime moterims pasirinkti skirtingas pavardes“, – ragino I. Ruginienė. 

Iniciatyvą dėl moterų pavardžių rašymo palaikė ir ŽTK pirmininkas  Laurynas Šedvydis.

„Mano pozicija yra balsuoti už vien dėl to, kad šitą klausimą toliau stumti į priekį, padaryti šiek tiek spaudimą ir mūsų kalbininkų bendruomenei. (...) Tradicijos keičiasi. Aš šiek tiek nesuprantu institucijų kuruojančių kalbą. Mano jausmas, kad mūsų kalbos politikos įgyvendintojai kartais į visuomenę žiūri su tokiu nepasitikėjimu, su tokiu noru muštruoti. (…) Dėl kokių priežasčių visus ribojimus visada turi turėti moterys?“ – svarstė L. Šedvydis. 

Jei nebus daroma jokių pokyčių, jo nuomone, matysime baisesnius reiškinius, nes žmonės jau dabar atsiveža iš užsienio pavardžių formas, kurios, kalbininkų nuomone, yra deformuotos. 

Galutinį sprendimą dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisų priims visas Seimas. 

Kaip ELTA jau skelbė, balandžio 29 d. Seimas nepritarė praeitos kadencijos Švietimo ir mokslo komiteto siūlymui atmesti įstatymo pataisas, leisiančias rašyti moterų pavardes su galūne -a. Nauji parlamentarai perdavė šį klausimą svarstyti Žmogaus teisių komitetui. 

2023 m. liepos 4 d. Seimas po pateikimo pritarė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisoms, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a.

Šį  projektą inicijavo buvusi parlamentarė „laisvietė“ Ieva Pakarklytė.