1 nuotr.Senuose daugiabučiuose dažnai fiksuojami defektai, susiję su namo amžiumi, konstrukciniais sprendimais ir aplinkos veiksniais. Vienas veiksmingiausių galimybių atkurti ar sustiprinti pastato tvirtumą - renovacija, tačiau ir po jos būtina tolesnė atsakinga namo priežiūra.
Pasak Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldo Šneiderio, dažniausiai pasitaikantys defektai stambiaplokščiuose daugiabučiuose yra nesandarios siūlės tarp plokščių, drėgmės paveiktos sienos bei pažeistos jungtys. Mūriniuose pastatuose dažni plyšiai sienose, aptrupėjęs ar išsisluoksniavęs mūras. Taip pat pažeistos balkonų plokštės, o naujesniuose - lodžijų laikomosios konstrukcijos.
Senuose daugiabučiuose dažnai nustatomi ir įvairūs inžineriniai defektai. Šildymo sistemose pasitaiko netolygus šilumos paskirstymas, neautomatizuoti ar pasenę šilumos punktai, nesureguliuoti arba susidėvėję radiatoriai bei neefektyvūs vamzdynai. Iššūkių kelia ir vandentiekio bei nuotekų sistemos, elektros instaliacijos bei vėdinimo sistemos.
Lemiamas vaidmuo tenka priežiūrai
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas Rolandas Marcinkevičius teigimu, senų daugiabučių defektai priklauso nuo kelių tarpusavyje susijusių veiksnių - konstrukcinių sprendimų, amžiaus, klimato poveikio ir priežiūros kokybės.
„Dauguma Lietuvos daugiabučių pastatyti iki 1993 metų, o stambiaplokščiai - dar prieš 30-60 metų, todėl jų konstrukcijos neišvengiamai susiduria su ilgalaikio nusidėvėjimo padariniais. Laikui bėgant vyksta betono erozija, armatūros korozija, plinta mikroįtrūkimai. Prie to prisideda ir tuo metu naudotos medžiagos bei projektavimo sprendimai, kurie neatitinka šiandieninių energinio efektyvumo ir ilgaamžiškumo standartų", - sako APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas.
Pasak doc. dr. A. Šneiderio, pažeidimus dar labiau gilina netinkama techninė priežiūra: „Visada sakau gyventojams - esate atsakingi ne tik už savo sienas ir kriauklę, bet ir už stogą, pamatus, kaimyno balkoną viršuje. Kol išliks požiūris, kad bendrosios dalys - ne mano reikalas, tol strings sprendimai, o defektai per kelis metus išaugs iki tokios būklės, kur reikės ne renovacijos, o rekonstrukcijos".
Renovacija leidžia atkurti pirminį pastato tvirtumą
Jei senų daugiabučių defektai nėra konstrukciškai pavojingi ir pažeidimai nepasiekė negrįžtamos būklės, daugumą jų galima pašalinti arba stabilizuoti taip, kad jie neturėtų jokios įtakos tolesnei pastato eksploatacijai.
„Vis dėlto kai kuriais atvejais, ypač kai pastato dalys yra avarinės būklės, gali prireikti jas visiškai demontuoti ar pakeisti naujomis. Tačiau, nors ne visada įmanoma atkurti pradinį tvirtumą, renovuotas pastatas gali būti net patvaresnis, efektyvesnis ir patogesnis nei buvo iš pradžių", - teigia R.Marcinkevičius.
Doc. dr. A. Šneideris pratęsia, kad jeigu renovacija atlikta kokybiškai ir pastato priežiūra tęsiama nuosekliai, jo eksploatacijos trukmę galima pradėti skaičiuoti iš naujo. „Toks namas gali tarnauti dar 50 metų. Žinoma, reikės kosmetinio remonto, tam tikrų atnaujinimų - medžiagos nėra amžinos. Tačiau jei visi elementai prižiūrimi tinkamai, rimtų problemų neturėtų kilti".
Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.
Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas" finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
Užsakymo numeris 161
