1 nuotr.Išgirdę, kad supleškėjo kažkieno būstas, nukentėjo ir kaimynų butai, dažniausiai nesusimąstome, kad taip gali atsitikti kiekvienam. Tokios nelaimės rizika ypač didelė senuose daugiabučiuose ir dėl to dažniausiai kaltos neveikiančios gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai, taip pat užkrauti evakuaciniai keliai ir netinkamai naudojamos ventiliacijos sistemos, susidėvėję inžineriniai tinklai. Ekspertai primena - planuojant daugiabučio modernizacija būtina pasirūpinti gaisrine sauga.
Reikalauja nemažų investicijų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Aurelijaus Česūno teigimu, daugelis senų daugiabučių gyventojų ignoruoja gaisrų riziką pirma dėl to, nes mano, jog gaisrai nutinka tik kitiems, o jų gyvenamasis pastatas yra saugus.
„Kita svarbi priežastis - ekonominiai motyvai: instaliacijos, signalizacijos ar kitų sistemų atnaujinimas reikalauja finansinių investicijų, kurių gyventojai dažnai nenori ar neišgali skirti. Informacijos trūkumas taip pat prisideda prie problemos - žmonės dažnai nežino, kad avariniai išėjimai yra užkalti, elektros instaliacija netvarkinga, o priešgaisrinė signalizacija neveikia, kol neįvyksta nelaimė", - vardina ekspertas.
A. Česūnas pratęsia, jog dažna problema - tinkamai neveikianti gaisrinės saugos sistema. Kitas iššūkis - kai kuriuose daugiabučiuose vis dar naudojamu seni, dabartiniams poreikiams nepritaikyti elektros tinklai, negebantys atlaikyti šiuolaikinių elektros apkrovų. Visa tai padidina trumpojo jungimo arba laidų perkaitimo tikimybę, o tai neretai baigiasi gaisru.
„Nemaža dalis senų daugiabučių turi neveikiančias arba išardytas gaisrinės saugos inžinerines sistemas - pavyzdžiui, dūmų ir šilumos valdymo (šalinimo) sistemas, vidaus gaisrinį vandentiekį ar gaisro aptikimo signalizacijas. Vis dar pasitaiko, kad fasadų apdailai yra panaudojamos žemesnės degumo klasės produktai, o tai gaisro metu ne tik skatina liepsnos plitimą, bet ir gali skleisti nuodingus dūmus. Visa tai rodo, kad gaisrinės saugos situacija senuose daugiabučiuose reikalauja nuolatinio dėmesio ir atnaujinimo", - pasakoja pašnekovas.
Pavojų kelia ir ventiliacijos sistemos, ypač gyventojai savavališkai įsirengia kietojo kuro šildymo sistemas - tokiais atvejais dūmų šalinimui yra neteisėtai panaudojami pastato natūralios ventiliacijos kanalai, kurie nėra tam pritaikyti, todėl išauga tiek gaisro kilimo, tiek ugnies išplitimo per visą pastatą rizika.
Pavojų mažinantys sprendimai
A. Česūnas pasakoja, jog kompleksinės renovacijos metu galima ir būtina atnaujinti daugelį svarbių inžinerinių sistemų, tiesiogiai susijusių su pastato priešgaisrine sauga. Svarbu nepamiršti atnaujinti gaisrinės saugos sistemų, taip pat vėdinimo sistemų; apšiltinant fasadą svarbu rinktis tik tuos statybos produktus, kurie yra numatyti pastato atnaujinimo projekte; reikia nepamiršti ir atkurti arba sutvarkyti avarinius išėjimus.
Specialistui pritaria ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas: „Rengiant daugiabučio modernizavimo investicijų planą, jo rengėjas privalo atsakingai įvertinti visų pastato elementų, įrenginių ir inžinerinių sistemų būklę, turinčią įtakos gaisrinei saugai ir užtikrinti, kad atnaujintas pastatas atitiktų teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus."
Renovacijos metu gyventojai gali pakeisti seną, dažnai nebesaugią bendro naudojimo elektros instaliaciją, išvalyti ir sutvarkyti ventiliacijos šachtas bei dūmtraukius, įrengti ar atstatyti žaibosaugos sistemas, sutvarkyti stogą ir fasado elementus, pakeisti senas, priešgaisrinių reikalavimų neatitinkančias išorines duris bei įgyvendinti kitus gaisro pavojų mažinančius sprendimus.
Daugiau informacijos apie iki spalio 1 d. galiojančio kvietimo atnaujinti daugiabutį sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas" finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė
Užsakymo numeris 206
