SGD terminalas pagaliau su mūsų trispalve

Suvažiavo prezidentai

Terminalo operatorė valstybės valdomą „KN Energies" saugyklą už beveik 140 mln. eurų (arba 153,5 mln. JAV dolerių) oficialiai išpirko iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG". Terminalas į Klaipėdos uostą atplaukė 2014 m. spalio 27 d. Nuosavybės perėmimo ceremonijoje Klaipėdoje praėjusį penktadienį ant „Independence" iškelta Lietuvos trispalvė. Įvykio svarbą liudija faktas, kad ceremonijoje dalyvavo Baltijos regiono valstybių - Lietuvos, Lenkijos, Estijos bei Latvijos - prezidentai.

Po nuosavybės teisių perėmimo „Hoegh LNG" įmonė Lietuvoje dešimtmečiui taps „Independence" operatore.

Nuo terminalo veiklos pradžios Klaipėdos uoste apsilankė 79 skirtingi SGD gabenantys laivai-dujovežiai. Daugiausiai dujų atgabenta iš Norvegijos ir JAV. Dujos atkeliavo ir iš Afrikos šalių - Trinidado ir Tobago, Nigerijos, Egipto, Pusiaujo Gvinėjos, Alžyro.

„Independence" naudojasi penkios valstybės - Lietuva, Lenkija, Latvija, Norvegija ir Estija. Daugiau nei pusę pajamų SGD terminalas surenka iš užsienio klientų. Kiekviena SGD terminalu besinaudojanti tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonė moka išdujinimo paslaugos mokestį.

2014 m. Lietuva pasirašė laivo nuomos sutartį 10-čiai metų ir vien už nuomą išleido apie 520 mln. eurų. Dar apie 101 mln. eurų kainavo terminalo infrastruktūros įrengimas.

Pradėjo A.Kubiliaus vyriausybė

Pati pradžių pradžia buvo 2010 m. liepa, kai Vyriausybė nusprendė Klaipėdoje statyti SGD terminalą ir įgaliojo bendrovę „Klaipėdos nafta" rengti projektą. Po metų „Klaipėdos nafta" paskelbė tarptautinį SGD terminalui skirto laivo pirkimo konkursą. Jį laimėjo Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG", kuri ir apsiėmė statyti laivą. Laivas „Independence" oficialiai pradėtas statyti 2012-ųjų rugsėjį Pietų Korėjos laivų statykloje. Iš pradžių Lietuvos vyriausybė vylėsi, kad prie terminalo statybų prisidės ir ES, tačiau 2012 m. lapkritį Europos Komisija informavo, jog europinio finansavimo nebus.

Beje, vardą „Independence" laivas gavo dar statykloje 2014 m. vasarį.

2014 m. rugpjūtį dujų tiekimo bendrovė „Litgas" ir Norvegijos „Statoil" pasirašė iki 870 mln. eurų vertės SGD tiekimo sutartį. 2014 m. spalio 27 d. laivas įplaukė į Klaipėdos jūrų uostą, o kitą dieną atplaukė laivas, atgabenęs pirmąjį SGD terminalui skirtą bandomąjį dujų krovinį.

Nusprendė pirkti

2018 m. gruodį Seimas nusprendė, kad laivas iki 2024 m. pabaigos turi būti išpirktas. 2022 m. gegužę Vyriausybė pritarė „Independence" registravimui Lietuvoje.

„Šaliai strategiškai svarbus suskystintų gamtinių dujų terminalo laivas-saugykla „Independence" kitąmet tampa Lietuvos nuosavybe ir jame bus iškelta mūsų trispalvė. Paskelbus viešojo konkurso rezultatus paaiškėjo, kad, „Klaipėdos naftai" perėmus laivą-saugyklą, jo technine operatore 5 metus bus Norvegijos kapitalo bendrovė „Hoegh LNG Klaipėda". Ši bendrovė priklauso grupei „Hoegh LNG", kuri šiuo metu yra „Independence" savininkė ir nuo 2014 m. rūpinasi laivo valdymu bei technine priežiūra", - pernai paskelbė „Klaipėdos nafta".

Vien užsieniečiai

Seimui priėmus sprendimą dėl SGD laivo-saugyklos įsigijimo, Vyriausybė apsižiūrėjo, kad būtina priimti sprendimą dėl SGD laivo-saugyklos registracijos pasirenkamos šalies laivų registre.

„Independence" iki praėjusios savaitės priklausė Norvegijos laivybos įmonei „Hoegh LNG" ir buvo registruotas Singapūro laivų registre bei plaukiojo ir stovėjo su šios šalies vėliava.

„Buvo įvertintos kelios galimos alternatyvos, tačiau galutiniame etape svarstyta tarp Maršalo salų, kurių laivų registre yra registruota daugiausia SGD laivų-saugyklų, Singapūro, kurio laivų registre yra registruotas dabartinis SGD laivas-saugykla „Independence", ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro", - pranešė Energetikos ministerija.

Seimas dar 2022 m. gruodį pakeitė Prekybinės laivybos ir Saugios laivybos įstatymus. Įtvirtinus įstatymų pakeitimus, privalomą Lietuvos, ES ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių laivo įguloje dalis sumažinta perpus - nuo 50 iki 25 proc., įgulos nariais negali būti Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių šalių piliečiai, o laivo kapitonui ar bent vienam iš jo padėjėjų vietoj lietuvių kalbos užtenka mokėti anglų kalbą.

Beje, pernai paaiškėjo ir skandalingas faktas, kad „Independence" nėra nė vieno lietuvio.

„Šiuo metu „Independence" įgula yra tarptautinės sudėties. Yra ir europiečių. Lietuvos piliečių šiuo metu nėra, bet prieš tai laivyne turėjome vieną Lietuvos pilietį. Jis kartais atvyksta čia, kartais išvyksta į kitą mūsų laivą", - „Vakaro žinias" pernai informavo „Hoegh LNG Klaipėda" vadovas Mindaugas Petrauskas, pasak kurio, „Independence" įgulą sudaro 32-34 žmonės, daugiausiai - indoneziečiai bei filipiniečiai.

Blogiausi darbai

Naujasis Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius kai kuriuos su „Indepedence" susijusius darbus laiko pačiais skandalingiausiais A.Kubiliaus vyriausybės darbais. Jis nesako, kad terminalo nereikėjo, tačiau tvirtina, jog už jį labai permokėta.

„Vienas jų - „Klaipėdos naftos" ir bendrovės „Hoegh LNG Ltd" 2012 m. kovo 2 dienos sutartis dėl SGD plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu - FSRU - įsigijimo. Visa laivo nuomos kaina pagal 2012 metais pasirašytą sutartį turėjo siekti beveik 69 mln. JAV dolerių per metus. Tai reiškia, kad per visą 10 metų sutarties laikotarpį „Klaipėdos nafta" įsipareigojo sumokėti apie 690 mln. JAV dolerių. 2011-2012 metais „Klaipėdos nafta" sudarė nemažai didelės vertės sutarčių dėl konsultacinių, teisinių ir auditorių paslaugų teikimo. Bendra jų vertė viršijo 52 mln. litų -15 mln. eurų.

Antras dalykas - SGD būtinasis kiekis, kuris nėra būtinas, SGD terminalui užtikrinęs srautus ilgalaikėmis sutartimis. VERT pateikti duomenys rodo, kad per visą 10 metų sutarties galiojimo laikotarpį iš viso buvo nupirkta maždaug 3,6 mlrd. kubinių metrų brangių dujų. Permokėta 200 mln. eurų", - vardino A.Skardžius.

Anot jo, laivo nuoma baigėsi, bet jo išlaikymo kaštai didėja. „2025 metais terminalo išlaikymo kaina sieks 59,6 mln. eurų be PVM, tai yra, bus beveik 0,5 mln. eurų didesnė nei 2024 m. Taigi, per ateinančius 20 metų SGD terminalui išlaikyti visi Lietuvos vartotojai turės atseikėti dar beveik 1,2 mlrd. eurų. Tokiu būdu SGD terminalas Lietuvai per 30 metų, remiantis vien viešai VERT pateikiama informacija, turėtų viršyti 2 mlrd. eurų. Daug tai ar mažai, spręskite patys", - akcentavo A.Skardžius.