Šią evakuaciją vis dar gaubia įtarimai

Lietuvos institucijų dėka birželį Lietuvą saugiai pasiekė 100 keleivių. Pusė jų buvo Lietuvos piliečiai, kiti - 13 šalių piliečiai. Tarp lietuvių buvo nemažai žurnalistų ir apžvalgininkų, tuo metu viešėjusių Izraelyje, kaip vėliau aiškėjo, Vyriausybės kvietimu.

Tiesa, vienas keleivis, apžvalgininkas Marius Laurinavičius, su visais kartu lėktuve neskrido, nes buvo išlaipintas. Tuomet jo kelionės organizavimą perėmė Krašto apsaugos ministerija. Keleiviui buvo užsakyti komercinių skrydžių bilietai iš Jordanijos į Kiprą, o paskui į Vieną, kur jau laukė „Spartanas".

Tuomet apžvalgininkas neslėpė, kad jo kelione rūpinosi pati krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, kuri, kaip sakė nelaimėlis, bandė stabdyti net kylantį lėktuvą. O pirmas žmogus, paskambinęs jam po išlaipinimo iš lėktuvo, buvo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Kilus didžiuliam pasipiktinimui, į Lietuvą su „Spartanu" pargabentas M.Laurinavičius žurnalistams sakė, kad jis buvo ne vienintelis keleivis, tačiau tokią informaciją tuomet „Vakaro žinioms" paneigė Lietuvos kariuomenė.

Savo klaidų nepastebėjo

Prieš kelias dienas paskelbtos išvados tyrimo, kuris analizavo evakuacijos procesą. Nustatyta, kad viskas atlikta gerai. Išvadas paskelbė Vyriausybės kanceliarija, o kas konkrečiai atliko tyrimą, nenurodoma. Tik sakoma, kad tai buvo valstybinės institucijos.

Pasak Vyriausybės kanceliarijos, organizuojant evakuaciją buvo vadovautasi tokiu pačiu tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir sąveikos mechanizmu, kaip ir vykdant ankstesnes piliečių evakuacijas iš regiono 2023 ir 2024 metais, vadovaujantis aktualiais galiojančiais teisės aktais.

Visgi po atlikto tyrimo Nacionalinis krizių valdymo centras, Užsienio reikalų bei Krašto apsaugos ministerijos pateikė siūlymus, kaip piliečių evakuacijos organizavimo procesą būtų galima patobulinti.

Pasak jų, Nacionalinis krizių valdymo centras galėtų sukurti veiksmų algoritmą, kuriuo remiantis ateityje būtų koordinuojami tokie ar panašūs įvykiai. Taip pat siūlyta apsvarstyti ir apibrėžti, kokiomis aplinkybėmis ir kada valstybė evakuoja savo piliečius, bei nustatyti sprendimų priėmimo hierarchiją.

Iš apžvalgininko pinigų nepaprašė

„Vakaro žinios" bandė išsiaiškinti, o ar vyksta koks nors tyrimas dėl sprendimo iš saugios zonos pargabenti vieną grupės nelaimėlį ir ar „Spartano" panaudojimas tam nėra valstybės lėšų švaistymas? O gal Krašto apsaugos ministerija išsireikalavo, kad apžvalgininkas M.Laurinavičius padengtų kelionės išlaidas? Lietuvos kariuomenė nurodė, kad tai komentuoti turėtų Krašto apsaugos ministerija, o ši patikino, kad tyrimo dėl to neatlieka:

„Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad minimas Lietuvos Respublikos pilietis nebuvo papildomai skraidinamas - jis buvo paimtas į lėktuvą C-27J „Spartan" Lietuvos kariuomenės orlaiviui grįžtant į Lietuvą, pakeliui."

Paprašius patikslinti, ar ketinama kelionės išlaidas išieškoti iš pargabento piliečio, ministerija tik pakartojo ankstesnį atsakymą.

Krito įtarimai dėl naudojimosi padėtimi

Beje, neseniai baigtas ir dar vienas tyrimas, susijęs su krašto apsaugos ministre D.ŠAKALIENĘ. Jis pradėtas po to, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gavo anonimo informaciją, jog ministrė galimai naudojasi tarnybine padėtimi ir yra nurodžiusi ministerijos struktūroms saugoti jos šeimos namus.

„Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) 2025 m. rugpjūčio 6 d. buvo gautas Generalinės prokuratūros pavedimas priimti procesinį sprendimą pagal gautą anoniminį pranešimą dėl galimai neteisėtų krašto apsaugos ministrės D.Šakalienės veiksmų. STT, iš baudžiamosios teisės pusės įvertinusi gautą ir papildomai surinktą informaciją, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo (BK 228 str.)", - „Vakaro žinioms" nurodė STT atstovė Renata Keblienė.

Pasak jos, ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, atsižvelgus į tai, kad objektyviai nėra galimybių patikslinti anoniminiame pranešime nurodytų aplinkybių, nežinant anoniminį pranešimą teikusio asmens duomenų, taip pat į tai, kad informacijos patikslinimo metu nebuvo gauta anoniminiame pranešime teiginius patvirtinančių duomenų. Prokuratūra šį sprendimą patvirtino, kaip teisėtą ir pagrįstą.

Interviu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu Dainius GAIŽAUSKAS:

- Po tyrimo dėl evakuacijos iš Izraelio siūlyta apsvarstyti ir apibrėžti, kokiomis aplinkybėmis ir kada valstybė evakuoja savo piliečius, bei nustatyti sprendimų priėmimo hierarchiją. Iš kur, Jūsų nuomone, turėjo būti evakuoti žmonės: tik iš Izraelio, ar ir iš Jordanijos?

- Pagal įstatymus ir evakuacijos tvarkas, Lietuva įsipareigoja dėl ekstremalios situacijos ar karo rūpintis savo piliečiais ir iš nesaugios zonos perkelti į saugią teritoriją. Tuo atveju perkėlimas iš Izraelio į saugią Jordanijos teritoriją praktiškai ir įvyko. Galima sakyti, kad Lietuva atliko savo pareigą, nes evakavo iš nesaugios teritorijos į saugią.

Paprastai, jeigu vykdoma operacija ir nusprendžiama, kad žmones reikia pargabenti iš tolimesnio krašto, siunčiamas lėktuvas ir žmonės gali būti parskraidinami. Kitas dalykas, jeigu vyksta koks cunamis, žemės drebėjimas, galima siųsti į teritoriją karinius lėktuvus tol, kol pargabensi visus žmones.

Šiuo atveju buvo nusiųstas keleivinis lėktuvas ir visi pargabenti. Tiek to. Bet kai vienas žmogus keliauja iš vienos į antrą, trečią valstybę, o galiausiai jį reikia evakuoti iš Austrijos... Klausimas.

Siųsti tam karinį lėktuvą? Dar didesnis klausimas. Jeigu jau buvo norima jį pargabenti, kur parašyta, kad būtinai tam reikia lėktuvo? Reikėjo siųsti Krašto apsaugos ministerijai priklausantį automobilį, pargabenti ir tai būtų tekainavę tiek, kiek vienas pilnas benzino bakas. Jeigu jau duotas uždavinys pargabenti turistą namo.

Kitas dalykas, ar į tai turėjo kištis Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija? Dabar vyksta tik įvykusio jovalo glaistymas, sakant kad „numatysime tvarkas" ir keliomis eilutėmis pranešant, kad viskas aišku, pažeidimų nenustatyta.

Deja, ne visiems tokie dalykai „limpa". Turėsime prie šio klausimo grįžti. Evakuacija tikrai vyko ne taip, kaip turėjo vykti. Ji ne tik buvo chaotiška, bet ir kainavo milžiniškus pinigus. Sprendimų priėmėjai, kurie įsikišo į evakuaciją, turėtų paaiškinti, ar jie atsakys už tuos sprendimus. Dabar dar niekas nežino. Po tyrimo vis dar niekas neaišku.

- Vadinasi, niekas net netyrė, ar M.Laurinavičius pargabentas pagal taisykles, nepažeidžiant esamų tvarkų?

- Pirmiausia, turiu pasakyti, kad tikrų šio tyrimo išvadų, kurios paskelbtos, manau, dar niekas nematė. Žinome tik tiek, kiek buvo paskelbta viešai. Mes su jomis susipažinsime, ko gero, komitete kai prasidės sesija. Kol kas žinių turime tik tiek, kad pažeidimų nenustatyta. Bet neatsakyta, ar yra normalu siųsti karinį lėktuvą pargabenti vieną žmogų iš Austrijos, vienos saugiausių valstybių... Aš to nesuprantu.

Tad kol nemačiau išvadų, nenoriu spėlioti. Bet jeigu apie šio žmogaus atvejį niekas neužsiminė, manau, kad ir netyrė.

- Ar tai nebuvo pasinaudojimas savo padėtimi, valstybės lėšų švaistymas?

- Tai turėtų nustatyti tarnybos. Nenoriu burti iš tirščių. Bet man po paskutinių gautų žinių aiškiau nepasidarė. Atrodome daugiau negu keistai. Kažkoks tyrimas padarytas, paskelbtos išvados, kad viskas gerai. Kaip taip gali būti, kai mes žinome, kad nėra gerai.

- Pastaruoju metu kritikos D.Šakalienė sulaukė ir daugiau. Dėl galimai duoto nurodymo saugoti jos šeimos namus. Dėl nepastebėtai į šalį įskridusio drono, kuris, kaip paaiškėjo, buvo su sprogmenimis ir pasiekė net poligoną. Tačiau, formuojant naują Vyriausybę, ji ir užsienio reikalų ministras pirmieji išlaikė savo postus. Kaip taip gali būti?

- Sudėtinga net pakomentuoti. Matome, kad ir K.Budrį, ir D.Šakalienę prezidentas iš karto patvirtino. Bet klausimų vis dar liko. Manau, kad atsakymai susidėlios sesijos metu. Buvo vasara, keitėsi dauguma, komitetai. Grįšime į sesiją, pamatysime darbotvarkę, tada bus aiškiau.