1 nuotr.Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas pristatė kasmetinę Skurdo ir socialinės atskirties apžvalgą. Pristatyti skaičiai, kurių neneigė ir naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, - siaubingi. Tiesa, jie nulemti dar Ingridos Šimonytės Vyriausybės.
„Naujausia skurdo statistika nedžiugina: pastebimas skurdo rizikos lygio visoje Lietuvos populiacijoje didėjimas nuo 20,6 proc. 2023 m. iki 21,5 proc. 2024 m. didėjimas. Skurdas augo ir tarp skirtingų gyventojų grupių: senyvo amžiaus, vaikų, žmonių su negalia", - įžanginį žodį tarė ministrė J.Zailskienė.
Ji žada peržiūrėti dydžius, nuo kurių skaičiuojama socialinė parama. Taip pat akcentuoja, kad taip pat būtina užtikrinti paramą gaunančių asmenų dalyvavimą užimtumo programose.
„Socialinė parama, kuri skiriama savivaldybėse, skaičiuojama nuo tam tikrų dydžių, kurie šiuo metu bus peržiūrimi. Jie buvo nustatyti jau prieš daug metų. Didės ir turto vertinimo tam tikri dalykai, ir žmonės gaus tokią realesnę paramą", - teigė J.Zailskienė.
Ministrės teigimu, bus siekiama, kad kuo daugiau bedarbių pradėtų dirbti.
„Tarėmės ir su savivaldybėmis, kad paramą gaunantys žmonės dalyvautų Užimtumo tarnybos darbo skatinimo priemonėse ir savivaldybių užimtumo didinimo programose, būtų paruošti darbo rinkai ir galėtų eiti dirbti", - kalbėjo ji.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė taip pat akcentavo, kad skurdo riziką patiria kas penktas Lietuvos gyventojas. Pernai skurdo rizikos riba buvo 616 eurų vienam gyventojui, apie 1300 eurų šeimai, auginančiai 2 vaikus.
„Žemiau skurdo ribos pernai gyveno 620 tūkst. (21,5 proc.) Lietuvos gyventojų", - pabrėžė A.Adomavičienė. Pagal skurstančiųjų skaičių Lietuva yra trečioje vietoje ES.
Pasak A.Adomavičienės, labiausiai Lietuvoje skursta bedarbiai (60 proc. jų), nes maždaug 500 eurų siekianti bedarbio pašalpa net nesiekia absoliutaus skurdo ribos, nors „kuriamas mitas, esą dirbti dėl didelių išmokų neapsimoka". Skursta taip pat apie 40 proc. senatvės pensininkų, 38 proc. vienišų asmenų.
A.Adomavičienės teigimu, siekiant padėti su skurdo rizika susiduriantiems žmonėms, reikėtų kelti finansavimą socialinei apsaugai ir išmokų didinimui, taip pat gerinti socialines paslaugas.
„Jeigu šeimoje yra žmogus su negalia arba vyresnio amžiaus žmogus, kad būtų, kas prižiūri tą artimąjį, kad galėtų žmonės eiti dirbti", - teigė A.Adomavičienė.
Pasak jos, dabar yra asmenų su negalia, kurie kas mėnesį turi išsiversti su maždaug 280 eurų pajamomis.
Be to, anot A.Adomavičienės, svarbu didinti prieigą prie socialinio būsto: „Nes turime labai didelę problemą, kad dalis žmonių ar tiesiog neįsigyja būstų, arba kompensacijos yra neprieinamos dėl šešėlio."
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 5,8 proc., arba 167 tūkst. visų šalies gyventojų - 2,2 proc. daugiau nei 2023 metais.
