Siaubas: net 40 proc. Lietuvos kelių yra prastos arba itin prastos būklės

Jam atsiradus kelių finansavimo dydis priklausytų jau nebe tik nuo politinių sprendimų - būtų užtikrintos stabilios ilgalaikės pajamos ir bendrai keliams kasmet būtų skiriama apie 1 mlrd. eurų arba maždaug 400 mln. eurų daugiau nei šiemet.

"Šiuo metu Lietuvoje beveik 40 proc. valstybinės reikšmės kelių yra prastos arba labai prastos būklės, ir šis rodiklis blogėja greičiau, nei kelius spėjama tvarkyti. Ypač kritinė yra tiltų ir viadukų būklė - daugiau nei 100 šių statinių yra avarinės būklės, todėl nuolat didėja jų uždarymo ir eismo sutrikdymo rizika.

Prastėjanti kelių infrastruktūra daro tiesioginę neigiamą įtaką ne tik eismo dalyvių saugumui ir patogumui, bet ir visos šalies ekonomikai bei konkurencingumui. Kokybiški keliai yra būtina sąlyga investiciniam patrauklumui didinti, efektyviai logistikai užtikrinti, regionų plėtrai skatinti ir pramonės bei žemės ūkio sektorių veiklai vykdyti. Prasta kelių būklė mažina Lietuvos regionų pasiekiamumą ir konkurencingumą, stabdo tolygią ir subalansuotą plėtrą, didina transportavimo kaštus ir mažina gamintojų pajamas. Tai ypač aktualu Lietuvai, kurios transporto sektorius yra reikšmingas ekonomikos variklis, 2022 m. sukūręs 11,8 proc. šalies BVP - beveik dvigubai daugiau nei ES vidurkis", - teigia Susisiekimo ministerija.

Anot jos, apskaičiuotas bendras trūkstamo finansavimo poreikis valstybinės ir vietinės reikšmės keliams vien tik 2025 metams siekia 1,272 mlrd. eurų ir ši suma, tikėtina, kasmet didės dėl infliacijos ir augančių statybos kaštų.

Šiuo metu keliai remontuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, kurių dydį kasmet su ateinančių metų valstybės biudžetu tvirtina Seimas. Pasak premjero Gintauto Palucko, įsteigus Valstybinį kelių fondą, finansavimas šalies keliams turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų.

Anot susisiekimo ministro E.Sabučio, steigiamas Valstybinis kelių fondas veiks kaip specializuotas ilgalaikis finansavimo mechanizmas.

Skaičiuojama, kad fondo metinės pajamos galėtų siekti apie 400 mln. eurų, o jo lėšas sudarys įvairūs šaltiniai - ne tik valstybės biudžeto asignavimai, bet ir kelių naudotojo mokesčio ir kelių rinkliavos įplaukos, transporto priemonių registracijos mokesčiai, pajamos iš baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kelių mokesčių nesumokėjimą ir kitos pajamos. Į fondą taip pat keliaus pasiskolintos lėšos, pajamos už investuotas laisvas lėšas, ES ir kita parama.

Ministro teigimu, fondas pagaliau leis užtikrinti teisėtą gyventojų lūkestį: lėšos, surenkamos iš kelių infrastruktūros, bus nukreipiamos atgal keliams.

Beje, Susisiekimo ministerijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai" atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad beveik pusė jų dėl blogos susisiekimo infrastruktūros patiria regioninę atskirtį. Dar daugiau lietuvių (61 proc.), mano, kad šalies saugumas priklauso nuo kelių būklės, o pagrindiniu iššūkiu, trukdančiu pagerinti infrastruktūrą, įvardina nepakankamą finansavimą.