1 nuotr.Šį mėnesį nustojus taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Seime siūlo pratęsti nulinio PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui, pakeičiant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą.
Įstatymo projektu siūloma laikinai iš valstybės biudžeto kompensuoti PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu. Tokia tvarka būtų taikoma nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d.
„Numatydami, kokia finansinė našta staiga užgrius buitinius vartotojus, skubiai siūlome atkurti iki 2024 m. balandžio 30 d. galiojusį reglamentavimą, numatantį nulinio PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui“, – pranešime cituojama Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo frakcijos seniūnės pavaduotoja Orinta Leiputė.
Pasak pataisas parengusio Seimo nario socialdemokrato Eugenijaus Sabučio, 2022–2023 m. šildymo sezonas buvo rekordiškai brangus – brangiausias per pastaruosius 10 metų.
„Šilumos kainos toli gražu negrįžo į prieškrizinį lygį. Palyginti su 2021 m., vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina dabar yra daugiau ne perpus didesnė. Dauguma šalies gyventojų, gaunančių mažas ir vidutines pajamas, didelę dalį savo pajamų vis dar turi skirti būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti. PVM lengvata leistų palengvinti sudėtingą finansinę situaciją vartotojams, ypač tiems, kurie susiduria su skurdo rizika“, – pažymėjo E. Sabutis.
Socialdemokratas atkreipė dėmesį, kad, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 589 tūkst. šalies gyventojų.
Parlamentaras akcentavo, kad 2024 m. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad vis daugiau gyventojų susiduria su sunkumais mokėdami būsto išlaikymo mokesčius.
Finansų ministerija teigia, kad PVM lengvatos pratęsti neplanuojama – naudingiau didinti žmonių pajamas ir perkamąją galią.
„Tarptautinėse rinkose išnykus energijos kainų šokui PVM kompensacijos nuo 9 proc. iki 0 proc. šildymui pratęsimas nebūtų tikslingas, kadangi pasibaigus šokui baigiasi ir specialių jo valdymui reikalingų priemonių taikymas“, – teigė Finansų ministerija.
Be to, ministerija pažymi, kad tiek Tarptautinis valiutos fondas, tiek ir Europos Komisija ragina visas Europos Sąjungos šalis greičiau atsisakyti papildomų amortizacinių priemonių.
„Finansų ministerija ir Vyriausybė laikosi pozicijos, jog naudingiau yra didinti žmonių pajamas ir perkamąją galią, todėl visos kadencijos metu buvo taikomi tęstiniai sprendimai šia kryptimi. 2025 metų valstybės biudžete planuojama išlaikyti šią kryptį“, – pažymi ministerija.
