Siūloma pagaliau imtis Vilniaus rotušės laikrodžio atstatymo

Senąjį Vilnių statė miestelėnai, pirmiausia amatininkai ir pirkliai. Mūsų protėviai nusipelnė didžiausios pagarbos sukūrę Vilniaus centrą, kuris pripažįstamas ypatingos vertės žmonijai viduramžiais sukurtu urbanistikos paminklu. Prieš trisdešimt metų, 2004 m., UNESCO Lietuvos sostinės Senamiestį įrašė į saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Lietuvos valstybė prisiėmė pareigą rūpintis šio kultūros paveldo apsauga, jo populiarinimu ir pritaikymu mokslo, švietimo ir turizmo reikmėms. Turime kritiškai įvertinti, ar atsakingai vykdome šį įsipareigojimą.

Visų Europos šalių sostinių rotušės turi laikrodžius, kurie simbolizavo ir simbolizuoja miesto laisvės ir savivaldos tradiciją, gyvuojančią nuo XV a. Sostinių rotušių laikrodžiai yra ir svarbiausieji valstybių laikrodžiai. Vilniaus rotušė daugiau kaip tris šimtmečius, kol Lietuva (LDK) buvo nepriklausoma valstybė, turėjo miestelėnų veiklos ir gyvenimo koordinavimo priemonę - laikrodį. Gaila, jis neišsaugotas. Ši žaizda Lietuvos sostinei ir valstybei padaryta daugiau kaip prieš du šimtus metų. 1781 m. laikrodžio bokštas nugriuvo ir nebuvo atstatytas. Priežastis ši: XVIII a. pabaigoje Lietuva buvo prijungta prie carinės Rusijos, kuri slopino savivaldos ir valstybės nepriklausomybės idėjas. Sostinės istorinis centras iki šiol nėra visavertis viduramžiais sukurtas urbanistikos paminklas. Rotušės aikštė irgi yra praradusi istorinę reikšmę. Neturėtume taikytis su okupacijos metais sostinės ir visos valstybės paveldui padaryta žala.

Privalome vykdyti LR Konstitucijos 17 straipsnį: „Lietuvos valstybės sostinė yra Vilniaus miestas - ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė" ir rodyti Vilniaus istoriškumą. Būtina restauruoti, tvarkyti ir tinkamai naudoti daugelį Vilniaus istorijos ir kultūros paveldo objektų, tarp jų atstatyti ir sostinės rotušės laikrodį, pastatyti paminklus senosios Lietuvos ir artimesnių laikų valstybei nusipelniusių asmenybių atminimui, prižiūrėti jų memorialinį paveldą.

Vilniaus rotušės laikrodžio atstatymo sąlygų pristatymas visuomenei yra svarbus ir todėl, kad 2023 m. pradėtas rengti Vilniaus miesto planas ir Vilniaus senamiesčio specialusis planas. Šių planų rengėjai turi profesionaliai ir atsakingai įvykdyti jiems pavestą darbą ir padaryti ne ES provincijos miesto, bet nepriklausomos Lietuvos valstybės, turinčios ilgaamžę istoriją, sostinės ateities planą. LR kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras (2023 09 19 raštu) kreipėsi į šių planų rengėją UAB „Vilniaus planas" prašydamas Vilniaus rotušės laikrodžio atstatymo sprendinį „integruoti į rengiamo UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančios vertybės - Vilniaus istorinio centro Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos tvarkymo planą".

Atstatant rotušės laikrodį, reikėtų pagalvoti ir apie sostinės rotušės dabartinę paskirtį. Senaisiais laikais rotušė buvo miestiečių, pirmiausia amatininkų ir pirklių, veiklos ir miesto gyvenimo tvarkos koordinavimo centras. Matyt, ir šiandien sostinės rotušė turėtų plačiau atverti duris miesto bendruomenei, pirmiausia senamiesčio gyventojams, čia įsikūrusioms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, kurios užsiima sostinės kultūros paveldo apsauga, kasdienine priežiūra ir tvarkymu.

Rotušės bokštas su jame įtaisytu laikrodžiu turėtų būti atstatomas didele dalimi Lietuvos gyventojams ir įmonėms „prisidedant po plytą", užsienyje gyvenančių tautiečių, kultūros fondų, kitų kultūros mecenatų skiriamomis lėšomis.