Skauda širdį dėl skriaudžiamų gyvūnų

Gausas šiandien yra gerose rankose ir stojasi ant kojų. Tuo tarpu jau kelios dešimtys parašų surinkta po peticija, kuria siekiama dar labiau sugriežtinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais.

Primename, kad visą Lietuvą sukrėtusi istorija nutiko Raseiniuose, kur pareigūnai, gavę iškvietimą, atvyko laiku ir iškasė likimo valiai paliktą ir žiauriai sumuštą šunelį.

Pasirodo, šuo čipuotas, jo vardas Gausas. Šeimininkų informacija buvo perduota policijai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Visuomenėje pasklidus šiai istorijai, buvo renkami pinigai, reikalingi Gauso gydymui. Šiandien šunelis jaučiasi geriau. Jis ruošiamas svarbiai operacijai, tačiau jau pats vaikšto į lauką, jaučiasi drąsiau.

„Yra gerokai labiau atsipalaidavęs, mažiau stresuoja bei taip nebepyksta nei ant vet. Gydytojų, nei ant aptarnaujančio personalo", - neseniai paskelbė pagalbą gyvūnams teikianti organizacija „Nuaras", priglaudusi Gausą.

Tokioms istorijoms vis išlendant į viešumą, gyventojai buriasi ir siekia, kad baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais būtų dar griežtesnės.

Peticijos.lt portale yra užregistruota griežtesnes baudas siūlanti peticija, ją pasirašė jau beveik 61 tūkst. žmonių. Peticiją, kuri skirta Seimui ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, pasirašyti galima iki spalio vidurio, kai Seimas rinksis į naują sesiją.

Peticijos autoriai primena, kad visame pasaulyje yra pripažįstamos penkios pagrindinės gyvūnų gerovės užtikrinimo laisvės (teisės): Laisvė nuo troškulio ir alkio: gyvūnai turi turėti nuolatinį priėjimą prie švaraus vandens ir jiems tinkamo pašaro, atsižvelgiant į jų rūšį, amžių, fiziologinę būklę, siekiant palaikyti normalią kūno kondiciją ir sveikatą; Laisvė nuo diskomforto: gyvūnams turi būti užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, įskaitant pastogę ir apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų; Laisvė nuo skausmo, sužalojimų ir ligų: gyvūnams turi būti suteikiama veterinarinė priežiūra, įskaitant ligų prevenciją ir gydymą; Laisvė reikšti normalų elgesį: atsižvelgiant į gyvūnų rūšį, jiems turi būti sudarytos sąlygos elgtis natūraliai, turėti pakankamai erdvės judėti ir galimybę socializuotis su kitais gyvūnais; Laisvė nuo baimės ir streso: gyvūnai turi būti laikomi ir prižiūrimi tokiomis sąlygomis, kurios leistų išvengti nereikalingo streso ir baimės.

„Kadangi šiuo metu skiriamos bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais vis dar yra nepakankamos, mes siūlome didinti baudas nuo 6000 Eur ir taikyti laisvės atėmimo bausmę nuo 2 metų už tokius žiaurius veiksmus", - rašoma peticijoje.

Joje nurodyta, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė už žiaurų elgesį su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, yra iki vienerių metų: „Nepaisant visuomenės susirūpinimo ir padidintų administracinių baudų už žiaurų elgesį su gyvūnais, problema išlieka aktuali. Gyvūnų prieglaudų duomenys ir visuomenės informavimo priemonės nuolat fiksuoja žiauraus elgesio atvejus, kurių pasekmės gyvūnams yra itin skaudžios ir dažnai negrįžtamos."

Peticijos autoriai laikosi nuomonės, kad visuomenė pagrįstai tikisi, kad už žiaurius ir nepateisinamus veiksmus bus taikomos adekvačios bausmės. Dabartinė maksimali bausmė dažnai atrodo pernelyg švelni, palyginti su gyvūnų patirtomis kančiomis ir visuomenės pasipiktinimu. Griežtesnė bausmė atitiktų teisingumo principą.

Nurodoma, kad siūlomas griežtinimas padėtų efektyviau įgyvendinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus: „Atgrasyti asmenis nuo nusikalstamų veikų: ilgesnis laisvės atėmimo terminas turės didesnį atgrasantį poveikį; Auklėti nuteistuosius, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų: priverstinis atskyrimas nuo visuomenės ir resocializacijos programos gali padėti pakeisti nuteistųjų elgesį; Užtikrinti teisingumą: adekvati bausmė atspindės padaryto nusikaltimo sunkumą ir visuomenės lūkesčius."