Skęstančiųjų gelbėjimas - jų pačių reikalas

Valdininkai, aūūū

Į redakciją kreipėsi minėtoje gatvėje gyvenanti Dalia (pavardė redakcijai žinoma - aut.past.) ir prisipažino, kad jaučiasi gyvenanti ne Kaune, o Venecijoje.

„Nemaža dalis mūsų gatvės namų nuolat užtvindomi per Amalių gyvenvietę ir sodų bendrijas tekančio Amalės upelio kairiuoju intaku. Esame įsitikinę, kad taip vyksta dėl fizinių asmenų galimai nelegaliai ir savavališkai įrengtų dviejų vandens nuleidimo sistemų Skrudėlių tako ir Vinkšnų tako gatvėse, neapskaičiavus jų pajėgumų liūčių metu. Ne kartą kreipėmės ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, ir į Kauno savivaldybę, prašydami, kad specialistai įvertintų šių pralaidų savybes bei pralaidumą po ko, tikėtina, statybininkai būtų įpareigoti įrengti naujas, esamą situaciją ir būtinas charakteristikas atitinkančias pralaidas. Tačiau pagalbos taip iš niekur ir nesulaukėme", - atviravo moteris.

Statybų inspekcija, pasak kaunietės, atsakė, kad nėra įgaliota vertinti ar apskaičiuoti vandens nutekėjimo sistemos pajėgumus bei rekomendavo kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracija. Pastaroji atliko formalią minėtų pralaidų apžiūrą, nustatė, kad „viskas gerai", o kylančius klausimus pasiūlė spręsti su sodininkų bendrija.

„Taip va ir gyvenam - kažkas savivaliauja ir daro ką nori, valdininkai problemų įžvelgti nesugeba, o mūsų namai nuolat skęsta", - situaciją apibendrino Dalia.

Institucinis futbolas tęsiasi

Kauno savivaldybė, kuriai buvo pateikta užklausa, atsiuntė miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio komentarą:

„Savivaldybė nėra šių gatvių savininkė, jos priklauso sodų bendrijai, todėl siūlome teritorijos valdytojui spręsti šį klausimą. Jeigu kyla neaiškumų galima tartis su savivaldybės specialistais. Dėl lietaus tinklo įrengimo reikėtų kreiptis į UAB ,,Kauno vandenis", kurie yra paviršinio vandens tinklų tvarkytojai".

UAB „Kauno vandenų" atstovai atsakė, kad kilusios problemos priežastimi, greičiausiai, yra sukanalizuotas upelis, tekantis per sodų bendrijos teritoriją. „Patvinus šiam upeliui, tikėtina, dėl to užtvinsta ir aplinkinės gyventojų teritorijos. Kadangi minėta infrastruktūra nėra UAB „Kauno vandenys" turtas, siūlome teritorijos valdytojui patikrinti sodų bendrijoje esančius vamzdynus", - buvo nurodyta gautame atsakyme.

Komentuoja advokatas Mažvydas Misiūnas:

Atsižvelgiant į gyventojų pateiktą informaciją ir institucijų išaiškinimus, būtina aiškiai ir profesionaliai įvertinti faktines bei teisines aplinkybes, susijusias su perteklinio paviršinio vandens nutekėjimu Skrudėlių tako ir Vinkšnų tako apylinkėse.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) konstatavo, kad šalia aptariamų sklypų įrengti vamzdžiai, skirti vandens nuvedimui, vertinant pagal techninio reglamento kriterijus, nėra laikomi statiniais, nes jų koeficientas yra mažesnis nei 10. Jie priskiriami kelio elementams ir nepatenka į statybos leidimų ar priežiūros reguliavimo apimtį. Svarbu pažymėti, kad pagal Priežiūros įstatymą VTPSI nėra suteikta kompetencija vertinti ar apskaičiuoti paviršinio vandens nutekėjimo sistemų pralaidumo ar galingumo. Šis apribojimas akivaizdžiai parodo, kad valstybinės statybos priežiūros institucija negali spręsti klausimų, susijusių su vamzdynų poveikiu aplinkai ar jų tinkamumu.

Aplinkos ministerijos pozicija, kurią išreiškė jos pavaldžios institucijos, pabrėžia, jog tokio pobūdžio infrastruktūros - lietaus ar paviršinių nuotekų surinkimo sistemų - įrengimo, priežiūros ir tinkamo funkcionavimo klausimai patenka į savivaldybės lygmens reguliavimo sritį. Kauno savivaldybės administracija yra kompetentinga institucija, įpareigota organizuoti miesto inžinerinių tinklų - įskaitant lietaus nuotekų tinklus - priežiūrą, rekonstrukciją ar pertvarkymą pagal galiojančius teisės aktus ir viešojo administravimo principus.

Gyventojų išreikštas susirūpinimas dėl perteklinio vandens, tekančio per gyvenvietes, yra ne tik socialiai suprantamas, bet ir teisiškai pagrįstas, atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas dėl atsakomybės už pavojingą aplinkai veiklą, taip pat į Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, įtvirtinančias pareigą užtikrinti, kad ūkinė ar infrastruktūrinė veikla nepažeistų aplinkinių gyventojų teisėtų interesų ir aplinkos saugumo. Esamoje situacijoje teisiškai pagrįsta ir tikslinga yra oficialiai kreiptis į Kauno savivaldybę, suformuluojant aiškų bei motyvuotą reikalavimą inicijuoti techninį ir inžinerinį paviršinių nuotekų infrastruktūros vertinimą aptariamose teritorijose. Jis leistų nustatyti, ar esami sprendiniai atitinka galiojančius aplinkosauginius ir urbanistinius reikalavimus, ar užtikrinama efektyvi vandens surinkimo sistema ir ar ji nekelia grėsmės gyventojų turtui bei sveikatai. Jei savivaldybė nesureaguotų arba nepateiktų pagrįsto sprendimo per protingą laikotarpį, būtų galima svarstyti galimybę teikti skundą administraciniam teismui dėl savivaldybės neveikimo arba pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Šiuo atveju labai svarbu tinkamai dokumentuoti visus aplinkybes pagrindžiančius įrodymus - perteklinio vandens kaupimosi atvejus, jų poveikį turtui, surinkti vaizdinę medžiagą, liudijimus bei galimas aplinkos būklės ekspertizes. Toks sistemingas ir teisės principais grįstas veiksmas užtikrins ne tik teisėtų žmonių interesų apsaugą, bet ir paskatins atsakingas institucijas vykdyti joms pavestas funkcijas pagal įstatymus.