Skubant į šviesos viršūnę

Taigi, jau turėjome laiko priprasti prie vasaros, prie jos reiškinių, prie karščio ir saulės. Mums visai ne nuostabu ir nekeista, kad labai daug augalų, kuriuos anksčiau priskirdavome birželiui, šiemet baigė žydėti gegužės gale.

Panašiai padarė varnėnai, savo jauniklius išvedę apie gegužės 20 dieną. Kiti paukščiai juos pasaulin palydėjo dar anksčiau - šie užimti antrosios vados namais ir reikalais: suka lizdus, deda kiaušinius, peri... tik mes negalime suprasti ir nuspėti: o kas bus toliau, kaip gyvens vasara, savo darbus atlikusi anksčiau visų terminų?

Atrodo, kad vasara mūsų keturių metų laikų cikle vis labiau įsigali - ji, kaip tikrasis metų laikas, turi teisę imti laiką iš gretimų pavasario ir rudens. Kaip matome, iš gegužės vasarai teko apie 10 dienų. Kiek bus „pasiimta" iš rudens, pamatysime vėliau, tačiau negalima pamiršti, jog pernai vasariškas ir vasarošiltis buvo visas rugsėjis.

Taigi, pernykštė vasara truko daugiau kaip ketvertą mėnesių. Šios vasaros ambicijos - ne prastesnės.

Tik žiemą vasara atrodo tolima, labai ilga... tada manome, kad sulaukę jos kartu gyvensime ir gyvensime.

Dabar, pašėlusiu tempu nešami šviesos viršūnės link, sutiktume, kad vasara neskubėtų, kad tos dvi savaitės iki Joninių truktų ilgiau. Ką ten kalbėti - to nebus, todėl turime kiek kitaip žvelgti į mus pačius ir mus nešantį laiką. Ar prisiminsime ką nors iš tokio skubėjimo?

Tik prie pusiaujo gyvenantys žmonės nejaučia metų laikų kaitos: pas juos žiemą-vasarą diena ir naktis trunka po lygiai (po 12 valandų). Mums sunku tą įsivaizduoti, nes taip turėtų atrodyti amžinoji vasara. Mūsų dienos ilgis metų bėgyje kinta dešimčia valandų - nuo 7 iki 17!

Išeitų - taip pat savo gyvenimus, veiklą turime keisti, derinti ir mes. Bet ar tai yra vertybė? Manau, kad mums ji būtent tokia. Antra vertus, tokios vasaros dienos ilgį labiausiai vertina paukščiai - jeigu ir pas mus diena visada truktų tiek pat, kiek naktis, kas žino - o gal jie pavasarį neatskristų, liktų savo žiemavietėse.

Kuo paukščiams patinka ilga diena? Atsakymas labai paprastas: jiems ne tiek patinka, kiek tinka toks ilgas šviesusis metas, nes savo vaikams lesalą jie gali rinkti ne12, bet 17 ar net 18 valandų. Jei žvilgtelėtume į Estiją ar Suomiją, pamatytume, kad ten paukščiai gali darbuotis visą parą, nes naktis nesutemsta...

Manęs vis klausia: o kokia bus ši vasara? Klausia daug kas... aš visada klausiu „atgal": o kodėl jums tai rūpi? Tik retas moka paaiškinti savo klausimo esmę, kiti sako paklausę „šiaip sau...". Tiems, kas tikrai domisi vasara, kas augina vasarines kultūras, kas būna gamtoje, galiu pasakyti: vasarą turėsime ilgą, karštą, tačiau kaip ji atrodys, priklausys nuo kritulių - nuo lietaus.

Kaip ten bebūtų, vasara gali būti tik gera ir labai gera. O jos šviesa yra toks geras užtaisas visiems metams, kurio švaistyti nevalia - kaupkime jį, grožėkimės, džiaukimės ir didžiuokimės. Nes mūsų šviesos kalnas yra pats gražiausias ir aukščiausias. Jo viršūnė netoli!