Slaugytojams trūksta deramos pagarbos iš kolegų ir pacientų

- Kaip vertinate tokias valstybės paskatas pritraukiant studijuoti slaugą daugiau žmonių? - klausėme Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentės Aušros VOLODKAITĖS.

- Tai galimybė potencialiems slaugytojams, kurie neįstojo į valstybės finansuojamą vietą ar yra įgiję kitą išsilavinimą, bet nori persikvalifikuoti, įgyti slaugytojo profesiją. Su sveikatos priežiūros įstaiga jie galės pasirašyti sutartį ir baigę studijas atidirbti.

- Kas motyvuoja jaunimą dirbti slaugytojais?

- Dažniausiai būna, kad artimieji dirba slaugytojais. Kitas dalykas, slaugytojas niekada neliks be darbo, nes slaugytojų trūksta tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse. Žinoma, tiems, kurie svajoja apie nuotolinį darbą, tokios studijos bus nepriimtinos.

Girdime, kad slaugytojo darbas dar nėra pakankamai vertinamas tiek finansiniu, tiek požiūrio klausimu. Ne visada gaunama derama pagarba iš kolegų, pacientų. Ne visada suprantama, koks specialistas yra slaugytojas. Tai yra veiksniai, dėl kurių jauni žmonės nelinkę rinktis slaugytojo profesijos.

- Deklaruodami pagarbą slaugytojams kai kurie gydytojai net socialiniuose tinkluose kuria vaizdo įrašus, kuriuose sako, kad tarp gydytojo ir slaugytojo skirtumo nėra. Suprask, abu be galo svarbūs.

- Čia reikėtų kalbėti apie komandinį darbą, bendrumą, nes kiekvienas komandos narys rūpindamasis pacientu atlieka savo darbą. Gydytojas diagnozuoja, gydo. Slaugytojas daugiau laiko praleidžia greta paciento po įvairių intervencijų. Užsiima paciento mokomąja veikla.

Kalbame apie slaugytojų kompetencijų išplėtimą, kai slaugytojas gali pratęsti gydytojo paskirtą medikamentinį gydymą, jei jis efektyvus esant įvairioms klinikinėms būklėms. Pažangos slaugoje yra.

- Slaugytojų atlyginimų skirtumai didžiuliai, nors dirba panašiai, panašiu krūviu.

- Labai dideli skirtumai tarp didmiesčių, rajonų, regionų, priklauso nuo pačios įstaigos, ar tai respublikinė ligoninė ar universitetinė ligoninė, suteikianti daugiausia paslaugų. Be abejo, jų ir finansavimas yra didesnis. Viskas priklauso nuo to, kaip pavyksta paskirstyti pinigus darbo užmokesčiui.

Norisi tikėti, kad kada nors bus galima pasakyti, kad slaugytojai visoje Lietuvoje į rankas gauna daugiau nei 1000 eurų. Slaugytojo darbo užmokestis svyruoja tik apie 1000 eurų į rankas. Ne paslaptis, kad slaugytojai dirba daugiau nei vieno etato krūviu, kad atlyginimas būtų oresnis.

- Jau seniai kalbama apie slaugytojų darbo krūvio reglamentavimą. Ar čia pažanga matyti?

- Tai labai opi problema, turi būti tam tikras reglamentavimas, kad komandos sudėtis atitiktų pacientų skaičių. Kad būtų tinkamai pasirūpinta pacientais. Dažnai girdime, kad naujų specialistų neateina, o pensinio amžiaus slaugytojai negali labai daug dirbti.

Pacientų negali palikti be priežiūros, ir krūvį dalijasi tie slaugytojai, kurie tuo metu dirba. Už papildomą darbą ne visada atlyginama. Pacientai reiškia nepasitenkinimą, kai tenka palaukti, kol slaugytojas galės prieiti.

Slaugytojai jaučia įtampą, nuovargį. Didėja profesinio perdegimo rizika. Iš tiesų su sergančiu žmogumi sunkiau dirbti, nei su sveiku.

- Jei sąlygos dabartiniams slaugytojams būtų geresnės, darbo užmokestis - didesnis, nereikėtų nei papildomos motyvacijos, norinčiųjų dirbti slaugytojais daugėtų?

- Tikrai taip. Išmokslinti specialistą yra vienas etapas, kitas - specialistą pritraukti į sveikatos priežiūros įstaigas.

- Siūloma išplėsti funkcijas slaugytojų padėjėjams, tai patiems slaugytojams taptų lengviau?

- Prieš keletą metų diskutavome, kad turi būti plečiamos slaugytojų kompetencijos, tai lėtinių ligų kontrolė, vaistų pratęsimas. Tada dalį slaugytojo darbo turėtų perimti slaugytojų padėjėjai. Tačiau klausimas: ar slaugytojų padėjėjų pakankamai paruošta? Girdime, kad jų trūksta. Kitas dalykas, ar slaugytojo padėjėjai šiandien pasirengę perimti kompetencijas iš slaugytojų? Čia reikia jau kalbėti apie švietimą ir komandinio darbo stiprinimą.

Problemų yra daug. Sveikatos apsaugos ministerijoje veikia Slaugos komitetas, šiuo metu yra darbo grupė dėl slaugytojų pakopinių kompetencijų. Lietuvoje slaugytojų išsilavinimas yra labai skirtingas: baigiami mokslai kolegijose, yra aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas, aukštasis universitetinis išsilavinimas, yra net slaugos magistro išsilavinimas, išplėstinės praktikos slaugytojai. Formaliai visi dirba maždaug tokį patį darbą.

Baigia žmogus magistro studijas ir jam pasakoma, kad klinikinėje priežiūroje tas nėra svarbu. Gali ir bakalaurą turint dirbti. Juk valstybė investuoja į išsilavinimą, o visos kompetencijos nepanaudojamos... Turi būti didesnė nauda pacientui.

Pacientams linkiu sveikatos ir kokybiškesnės sveikatos priežiūros. O slaugytojams linkiu ištvermės, kantrybės, sveikatos, rūpinkitės savimi. Daugiau pozityvumo, rūpinimosi iš kolegų, valdžios.