1 nuotr.Siekiant sukurti palankesnes mokestines sąlygas smulkiosioms įmonėms, siūloma nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų padidinti pajamų ribą, kurią pasiekus joms būtų taikomas nuo 6 iki 16 proc. proporcingai didėjantis pelno mokesčio tarifas, o darbuotojų skaičius nebūtų ribojimas.
Tai numatančias Pelno mokesčio įstatymo pataisas parengęs Seimo Ekonomikos komiteto narys, liberalas Andrius Bagdonas sako, kad tai leistų didesniam skaičiui smulkių ir vidutinių įmonių taikyti mažesnį pelno mokesčio tarifą, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Parlamentaro teigimu, mokestinė našta smulkiam verslui didėtų palaipsniui išvengiant staigių šuolių.
„Tokia tvarka leistų smulkioms įmonėms efektyviau planuoti plėtrą, didinti konkurencingumą ir išlaikyti tvarų verslo augimą. Ekonomiškai tai būtų naudinga ne tik verslui, bet ir visai šaliai – stabilus įmonių augimas didintų biudžeto pajamas, užimtumą, socialinę gerovę“, – Eltai sakė A. Bagdonas.
Šiuo metu galiojantis Pelno mokesčio įstatymas numato standartinį 16 proc. pelno mokesčio tarifą. Pagal šį įstatymą, mažesnis tarifas taikomas toms įmonėms, kurių pajamos neviršija 300 tūkst. eurų, o darbuotojų yra ne daugiau kaip 10. Vos viršijus nustatytą ribą, įmonėms mokestinė našta iškart padidėja nuo 6 iki 16 proc.
Anot A. Bagdono, tai ne tik stabdo verslo augimą, bet ir skatina veiklos skaidymą, kad būtų išlaikytas mažesnis tarifas.
„Dažnai įmonės steigia kitas dukterines įmones, taip fragmentuodamos savo veiklą. Tai ne tik iškraipo rinkos sąlygas, bet ir didina administracinę naštą bei sukuria nesąžiningos konkurencijos riziką“, – sako jis.
Seimui pritarus įstatymo pataisoms, būtų įteisintas pereinamasis pelno mokesčio tarifas, kuris proporcingai didėtų pasiekus 300 tūkst. eurų pajamų ribą.
Beje, dabartinis reguliavimas leidžia mažesnį pelno mokesčio tarifą taikyti tik toms įmonėms, kurios turi ne daugiau kaip 10 darbuotojų.
„Ši sąlyga gali riboti smulkiųjų įmonių galimybes plėsti savo veiklą ir didinti darbo vietų skaičių, nes darbuotojų skaičiaus viršijimas taip pat gali lemti mažesnio tarifo praradimą. Tokia sistema skatina dirbtinį darbuotojų skaičiaus reguliavimą, o tai gali neigiamai paveikti įmonių plėtrą“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys A. Bagdonas, siūlantis neriboti darbuotojų skaičiaus.
Politikas taip pat siūlo atsisakyti avansinio pelno mokesčio mokėjimo, jei praėjusio mokestinio laikotarpio įmonės apmokestinamosios pajamos neviršijo 500 tūkst. eurų.
Dabartinė prievolė mokėti pelno mokestį avansu, jo nuomone, riboja pinigų srautų planavimą ir investicijų galimybes.
Pasak A. Bagdono, Europos Sąjungos (ES) šalių patirtis rodo, kad proporcingai didėjantys pelno mokesčio tarifai užtikrina sklandesnį verslo augimą ir išvengia rinkos fragmentacijos. Jo duomenimis, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Airijoje ir Liuksemburge diferencijuotas pelno mokesčio tarifas nėra tiesiogiai susijęs su darbuotojų skaičiumi, todėl skatina įmones augti.
Lietuva, siekdama išlaikyti konkurencingą verslo aplinką, politiko manymu, taip pat turėtų peržiūrėti mokestines sąlygas ir prisitaikyti prie šiuolaikinių ekonomikos poreikių.
Siūloma, kad Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurias planuojama registruoti kitą savaitę, įsigaliotų nuo kitų metų.
Projektą kartu su A. Bagdonu teikia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Edita Rudelienė, Simonas Gentvilas, Ričardas Juška, Jevgenijus Šuklinas ir „aušrietis“ Martynas Gedvilas.
