Šnipinėjimu Rusijai kaltinamas E.Manovas prašo paleisti jį iš suėmimo

Kaltinamojo advokatas pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašo skirti švelnesnę kardomąją priemonę.

‚Prašo švelnesnės kardomosios priemonės, prašoma atsižvelgti į sveikatos būklę. Gynėjo manymu, tikimybė, kad asmuo išvyks į užsienio valstybę ir negrįš, yra tik menama“, – sakė Apeliacinio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Venta Valčackienė. 

Šiuo metu kaltinamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, šios priemonės terminą bylą nagrinėsiantis Šiaulių apygardos teismas nuo sausio 13 dienos pratęsė dar trims mėnesiams. 

Teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad E. Manovas yra kaltinamas nusikalstama veika, kuri priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 6 iki 15 metų.

„Yra duomenų, kad kaltinamasis gali bėgti. Kaltinamasis turi ryšių su užsienio asmenimis, todėl yra absoliutus pagrindas tenkinti prokuratūros prašymą“, – dar vieną teismo sprendimo argumentą įvardijo teismo atstovas Vytautas Jončas.

Ši nutartis ir buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, šio teismo trijų teisėjų kolegija skundą nagrinės trijų teisėjų kolegija.

„Byla bus nagrinėjama viešame teismo posėdyje, tačiau posėdžio metu, atsižvelgus į proceso dalyvių nuomonę, gali būti nutarta ją nagrinėti neviešai“, – Eltai sakė V. Valčackienė. Suimtasis teismo posėdyje nedalyvaus.

Su šnipinėjimu, valstybės paslaptimis susijusios bylos paprastai nagrinėjamos uždaruose teismo posėdžiuose.

ELTA primena, kad pirmąjį teisiamąjį posėdį Šiaulių apygardos teismas paskyrė sausio 27 dieną, ateinantį pirmadienį.

Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis E. Manovas kaltinamas tuo, kad vykdydamas užsienio valstybės – Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos užduotį ir veikdamas šios organizacijos pavedimu, veikdamas organizuota grupe su užsienio valstybės žvalgybos atstovais – Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų žvalgybos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais darbuotojais, tyrimo tiksliau nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip nuo 2018 metų iki 2024 metų sausio 13 dienos, už piniginį atlygį rinko Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją, kurią perdavė Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijai, t. y. šnipinėjo.

E. Manovo galimo šnipinėjimo bylą prokuratūra anksčiau siūlė perduoti nagrinėti iš Šiaulių apygardos teismo, kuriam ji teisminga, į Vilniaus apygardos teismą, tačiau su šia pozicija nesutiko Apeliacinis teismas.

Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis prašymą perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui motyvavo tuo, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu būtina užtikrinti svarbius valstybės saugumo interesus, be to, visų proceso dalyvių gyvenamoji ir darbo vieta yra Vilniaus mieste, taip pat ir kaltinamasis E. Manovas, kuriam šiuo metu yra taikomas suėmimas, laikomas Vilniaus kalėjime. 

Su tokia prokuratūros pozicija nesutikęs Apeliacinio teismo teisėjas Ernestas Rimšelis nutartyje pažymėjo, kad baudžiamoji byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui tik išimtinais atvejais, t. y. kai siekiama užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, o šiuo konkrečiu atveju dėl visų jau aptartų priežasčių tokių pagrindų teismas neįžvelgia.

Anot teisėsaugos, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad TS-LKD ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai priklausęs E. Manovas slaptai bendradarbiavo su Rusijos karine žvalgyba (GRU) ir jos užsakymu rinko informaciją apie Lietuvos politinį, ekonominį gyvenimą, partijų veiklą, valstybės gynybinį potencialą, vidaus ir užsienio politiką. Teisėsaugos duomenimis, rinkta ne slapta, tačiau jautri, Rusijai svarbi informacija.

Kaip skelbė prokuratūra, Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis E. Manovas informaciją Rusijos GRU užsakymu pradėjo rinkti 2018 m., tačiau su juo Rusijos žvalgybos pareigūnai dėl neteisėtos veiklos esą buvo sutarę anksčiau.

Teisėsaugos duomenimis, įtariamam šnipui už informacijos rinkimą buvo mokamas piniginis atlygis. 

Anot prokuratūros, šnipinėjimu kaltinamas E. Manovas turėjo priėjimą prie TS-LKD vadovų ir šios partijos veikloje dalyvaujančių valstybės pareigūnų, tačiau susitikimų su jais Seime ir Vyriausybėje nefiksuota.

Gavusi teisėsaugos patvirtinimą, jog įtarimai dėl šnipinėjimo Rusijai E. Manovui, TS-LKD Šiaulių skyriaus taryba praėjusių metų gruodžio viduryje jį pašalino iš partijos.

Tuometis Šiaulių konservatorius E. Manovas 2011 m. dalyvavo savivaldos rinkimuose, kai TS-LKD iškėlė vyro kandidatūrą į Šiaulių miesto tarybą. E. Manovas į TS-LKD įstojo 2005 m.

Vyras yra nurodęs, kad 1945 m. buvo ištremtas iš Lietuvos, prisistatė, kaip asmuo, nukentėjęs nuo sovietinės okupacijos.