1 nuotr.Kultūros ministerija įtraukė į Kultūros vertybių registrą praėjusių metų gruodį Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos požemiuose rastas valdovų insignijas ir kitus lobyno radinius, šią savaitę pranešė ministerija.
Pasak jos, toks sprendimas buvo priimtas remiantis Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos išvadomis, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai ir Kultūros paveldo departamento teikimu.
„Tai neeilinės istorinės ir kultūrinės vertės radiniai, tiesiogiai susiję su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų istorija. Jų įrašymas į registrą – ne tik formalus teisinis žingsnis. Tai valstybės įsipareigojimas užtikrinti, kad šis unikalus paveldas būtų tinkamai ištirtas, išsaugotas ir prieinamas visuomenei“, – pranešime cituojamas kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Iš viso į registrą buvo įrašyta 10 objektų komplektų, kuriuos sudaro 58 vertybės. Be Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Aleksandro Jogailaičio, Barboros Radvilaitės bei Elžbietos Habsburgaitės karūnų, skeptrų bei žiedų, sąraše taip pat yra vyskupo Benedikto Vainos epitafija, unikalios Šv. Kazimiero koplyčios plaketės, kiti vyskupų pektoralai ir žiedai, istorinis faleristikos rinkinys, kiti juvelyrikos dirbiniai bei monetos.
Įrašytoms į Kultūros vertybių registrą kilnojamosioms kultūros vertybėms taikoma valstybės teisinė apsauga. Tai reiškia, kad atsiveria galimybė gauti papildomą valstybės finansavimą jų tyrimams, restauravimui ir pritaikymui eksponuoti visuomenei.
Atsižvelgiant į išskirtinę valdovų insignijų reikšmę, ateityje bus svarstoma galimybė jas paskelbti kultūros paminklais – aukščiausią apsaugos lygį turinčiais objektais.
Viena iš vertybių jau eksponuojama Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
ELTA primena, kad sausio pradžioje pranešta, jog gruodį Vilniaus arkikatedros požemiuose buvo atrasta slaptavietė su valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros laidojimo insignijomis.
KPD vadovas Vidmantas Bezaras naujienų portalui „bernardinai.lt“ yra sakęs, kad atveriant slaptavietę galėjo būti pažeistos procedūros, nes departamento atstovai išimant vertybes nedalyvavo. Apie tokius radinius jis nurodė sužinojęs tik iš žiniasklaidos.
Liepos 17 dieną buvo skelbta, kad restauratorius Saulius Poderis dėl veiksmų, atidengiant Vilniaus arkikatedros požemiuose rastas Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijas, kreipėsi į prokuratūrą.
Kreipimesi jis nurodė, kad sostinės arkikatedros požemiuose buvusios slėptuvės atidarymas bei lobio iškėlimas buvo vykdomas, įtariama, nesilaikant Kultūros departamento nustatytos tvarkos bei procedūrų, o visuomenei galėjo būti atskleisti ir pateikti ne visi radinio objektai
Anksčiau S. Poderis yra teigęs, kad su endoskopine kamera pats yra padaręs Katedros požemių nuotraukas ir jose užfiksavęs 3 objektus, kurių nėra tarp Kultūros paveldo departamento paviešinto rastų 59 vertybių sąrašo.
Prokuratūra atsižvelgė į S. Poderio kreipimąsi ir liepos gale pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dalies Vilniaus arkikatedros požemiuose rasto lobio galimo pasisavinimo.
