Verslo bendruomenei nerimaujant dėl Vyriausybės mokesčių pertvarkos poveikio šalies ekonomikai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžia tikisi, kad parlamentas siūlymams po pateikimo pritars.
Anot jo, tokiu atveju Seimo komitetai ir frakcijos turės unikalią galimybę pradėti diskusijas, kaip pirminiai projektai turėtų būti koreguojami.
Anot S. Skvernelio, „demokratai“ po pateikimo antradienį Vyriausybės mokesčių paketą Seimo posėdžių salėje palaikys.
„Viskas įmanoma, būtent Seimas ir yra ta vieta, kur ateina į atskiras frakcijas suinteresuotos grupės, tai Seimas tam ir skirtas“, – žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis, paklaustas apie galimybes dėl mokesčių politikams rasti kompromisus su verslu.
„Vyriausybė bandė daryti tas konsultacijas, gal per mažai jų buvo, bet Seimas – tiek frakcijos, tiek komitetai – turės tą unikalią galimybę diskutuoti, ieškoti sprendimų“, – teigė jis.
Vyriausybė Finansų ministerijos siūlymus dėl mokesčių pakeitimų patvirtino praėjusią savaitę.
Mokesčių pakete numatyta keisti gyventojų pajamų apmokestinimą, bendrai metinių pajamų sumai taikant progresinius tarifus intervale nuo 20 iki 32 proc., taip pat 1 proc. punktu didinti pelno mokestį
Šalies verslo bendruomenė siūlymus kritikavo, teigdama, jog tokie pakeitimai smarkiai lėtintų šalies ekonomikos augimą, pabrežė, jog vis dar nėra aišku, kurios pajamos bus skirtos gynybai.
Taip pat Finansų ministerija siūlo naujos struktūros nekilnojamojo turto (NT) mokestį, pagal kurį savivaldybės savo nuožiūra pirmam būstui galėtų nustatyti apmokestinamo NT kartelę, nuo kurios būtų skaičiuojamas mokestis, o mokesčio tarifus – intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Būtų įvestas akcizas arba vadinamasis „cukraus mokestis“ saldiesiems gėrimams, taip pat – mokestis visoms draudimo įmokoms, išskyrus gyvybės draudimą ir gyventojų įmokas už privalomą transporto priemonių draudimą, atsisakoma dalies pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų.
Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.
Tuo metu valstybės gynybai finansuoti kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.