STT: neturime teisės institucijoms teikti informacijos apie M.Navickienės ir kitų politikų aplinką bei ryšius

„Kai asmuo yra skiriamas į pareigas, mes pateikiame duomenis apie tą asmenį. Duomenis apie tai, kas susijęs su ja. Tai yra ar žmogus teistas, ar jam pareikšti įtarimai, ar sulaužęs priesaiką, ar turėjo tarnybinių nusižengimų“, – LRT radijui penktadienį sakė E. Jablonskas.  

„Mes jos aplinkos netikrinome ir to negalime pagal įstatymą daryti“, – tvirtino jis.

Anot jo, institucija yra pateikusi siūlymus, kad tarnybos įgautų leidimą tikrinti ir politikų ryšius, bet Seimas atmetė tokius Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimus. Tad, pasak STT direktoriaus pavaduotojo, institucijos tiesiog negali tikrinti politikų aplinkos.

„Mes jos aplinkos netikrinome ir to negalime pagal įstatymą daryti. Mes teikę siūlymus tobulinti būtent Korupcijos prevencijos įstatymą, kad galėtume pateikti ryšius ir kontaktus ir kitą susijusią informaciją“, – tvirtino jis.

„Prieš 3 metus vyko diskusijos, nes buvo priiminėjamos naujos įstatymo pataisos. Ir būtent STT ir kitos teisėsaugos institucijos siekė, kad galėtų pateikti ir duomenis susijusius su asmens ryšiais, veiklos aplinkybėmis. Bet Seimas atmetė šį siūlymą“, – aiškino jis.

Taip pat, anot E. Jablonsko, lyderystės korupcijos prevencijos srityje galėjo imtis ir pati M. Navickienė. Jo teigimu, Socialinės aplinkos ir darbo ministerija pati turi prevencijos skyrių, su kuriuo ministrė galėjo pasikonsultuoti.

„Aš vakar peržiūrėjau ministerijos struktūra ir radau prevencijos padalinį, spėju, korupcijos prevencijos. Jis yra pavaldume ministres. Tačiau ar ji komunikuoja, ar jie komunikuoja, ar jie turi įtakos bendradarbiauti ir padėti formuojant antikorupcinę aplinką politikoje ar kitur, čia kitas klausimas“, – teigė E. Jablonskas. 

STT atstovas taip pat kėlė klausimą, kodėl ministrė ar jos aplinkos žmonės neapgalvojo galimų minėto skrydžio pasekmių.

„Jeigu tie asmenys tikrai vertina situacija. Ir jeigu verslus tie asmenys verslus padarę, tai tikrai turi tam tikrą išsilavinimą ir suvokimą, kad gali kilti rizikų būtent tai ministrei, tai gal jie galėtų jos neskraidinti, nepavežti, neapnakvindinti“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nusprendė palikti postą tęsiantis skandalui dėl jos ir politikės sutuoktinio Mindaugo Navicko ryšių su įmone „Foxpay“, jos savininke Ieva Trinkūnaite ir verslininkės sugyventiniu, anksčiau už finansinius nusikaltimus kalėjusiu Vilhelmu Germanu.

Finansinių technologijų įmonė „Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje. Trečiadienį pranešta, kad pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – ministrės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.

M. Navickas „Foxpay“ valdyboje dirbo nuo 2022 m., nuo 2023 m. pabaigos iki 2024 m. pradžios buvo šios įmonės direktoriumi. Visgi, Lietuvos bankui pradėjus tyrimus, M. Navickas pasitraukė iš „Foxpay“ valdybos.

Tiesa, naujienų portalas 15min.lt skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog ministrės sutuoktinis su V. Germanu priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.

Ministrė M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Anot politikės, su ja politikė bendrauja retai, o apie I. Trinkūnaitės sugyventinio V. Germano praeitį su teisėsauga nieko nežinojo.

Trečiadienį 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų.

Lietuvos bankas atlieka patikrinimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“. Savo ruožtu generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikti faktinių aplinkybių patikslinimą dėl viešojoje erdvėje kilusių klausimų apie įmonės veiklą.