STT nutraukus tyrimą dėl skolose skęstančios Klaipėdos universiteto ligoninės, ministerija žada kreiptis į Generalinę prokuratūrą

Keliolika milijonų įsiskolinimų turinti Klaipėdos universiteto ligoninė į STT kreipėsi pati, tačiau tam, kad tyrimas dėl prastos jos finansinės situacijos priežasčių būtų tęsiamas, gydymo įstaigos perduotos informacijos nepakako. Nors tai buvo padaryta dar iki įstaigai pradedant vadovauti Audriui Šimaičiui, kritikos pastaruoju metu sulaukia ir jis pats.

„Šią savaitę ministerija gavo informaciją iš STT, kad vykdytas tyrimas yra nutrauktas dėl duomenų trūkumo. Matome, jog iš Klaipėdos universiteto ligoninės nebuvo gauta visa prašoma informacija“, – šią savaitę vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje teigė SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

„Ministerija yra priėmusi sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, kad situacija būtų įvertinta iki galo, nes neatsakytų klausimų tikrai yra“, – tikino ji.

Posėdžio metu įtarių klausimų dėl bendradarbiavimo su teisėsauga sulaukęs dabartinis ligoninės generalinis direktorius tikino rasiantis sprendimą.

„Bendravome su STT. Aišku, yra trūkumų, kuriuos norime ištaisyti ir ištaisysime“, – tvirtino A. Šimaitis.

SRK pirmininkas Antanas Matulas posėdžio metu stebėjosi ligoninės aplaidumu ir pritarė ministerijos siūlymui kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Pasak jo, reikia išsiaiškinti įstaigos įsiskolinimų priežastis.

„Kai ši gydymo įstaiga jau buvo perduota ministerijai, buvęs jos steigėjas, Klaipėdos miesto savivaldybė, neturėdama tam teisių priėmė sprendimą ir leido vienam ligoninės filialui ženkliai padidinti atlyginimus, dėl ko STT ir atliko tyrimą“, – posėdyje kalbėjo A. Matulas.

„Turint didesnius atlyginimus metų pradžioje, nei šalies viešųjų įstaigų vidurkis, šių metų pirmame ketvirtyje sugebėta dar pasididinti atlyginimus. Administracijos atlyginimai viršijo ir Kauno, ir Vilniaus universitetinių ligoninių administracijos atlyginimus. Deficitas dar padidėjo“, – aiškino jis.

Ligoninės atsigavimui reikalingi 28 mln. eurų

Kaip teigė ligoninei vadovaujantis A. Šimaitis, norint įgyvendinti atsigavimo planą, įstaigai reikia 28 mln. eurų papildomo finansavimo.

„Po pirmojo šių metų pusmečio deficitas yra 18 mln. eurų, o tiesioginiai įsiskolinimai tiekėjams siekia 5,8 mln. eurų. Turime labai konkretų atsigavimo planą, kurį dar deriname su ministerija. Jis dar nėra galutinai patvirtintas, bet žengiame į priekį ir visas tas priemones šiuo metu įgyvendiname“, – posėdžio metu kalbėjo KUL generalinis direktorius.

Taip pat jis įvardijo ir pagrindines ligoninės atsigavimo plane nustatytas kryptis. Tarp jų – ambulatorinių paslaugų plėtra, efektyvumo didinimas, padalinių naikinimas, lovų skaičiaus ir vadovaujančių darbuotojų mažinimas, vadybininko-administratoriaus pareigybės įvedimas ir darbo užmokesčių optimizavimas.

„Jeigu šios išlaidos nebūtų skirtos, tai mano asmeninė prognozė yra, kad realus ligoninės atsigavimas gali trukti nuo 7 iki 10 metų. Visu šiuo laikotarpiu būtų sudėtinga vystyti ligoninės paslaugų plėtrą ir atliepti Vakarų Lietuvos gyventojų poreikius“, – tikino A. Šimaitis.

„Jei būtume finansuojami, atsigavimas truktų iki penkerių metų ir šiuo laikotarpiu galėtume sėkmingai vystyti paslaugų plėtrą“, – pridūrė jis.

Nors, anot vadovo, ligoninė turi „milžinišką potencialą atsigauti ir veikti“, įstaigoje atliktas auditas parodė, kad 2025 metais ji gali tapti nemoki.

SAM skirs papildomą finansavimą

Klaipėdos universiteto ligoninės vadovui A. Šimaičiui nurodžius, kad įstaigą dėl vykstančio reorganizacijos proceso palikti planuoja apie 200 darbuotojų, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Bagdonas nurodė, kad ministerija ketina skirti papildomų lėšų darbuotojų išeitinėms kompensuoti.

„Kadangi vyksta reorganizavimas, darbuotojams turi būti išdalinti atleidimo lapeliai su pasiūlymu dėl kitų pareigų. Dalis žmonių pasinaudoja ta proga dėl amžiaus, karjeros perspektyvų ir nusprendžia tęsti darbą kitur. Ministerija kompensuos šią dalį, kad ligoninei netektų našta“, – Eltai teigė T. Bagdonas.

„Vis dar vyksta diskusijos, kokia forma tai galėtų būti daroma. Taip pat ir dėl pačios sumos. Kalbame apie 2-3 mln. eurų, tačiau konkrečios sumos dar nežinome“, – sakė jis, pridurdamas, kad iš Europos Sąjungos (ES) fondų yra suplanuotos ir kitos investicijos.

Vertindamas susiklosčiusią šios gydymo įstaigos finansinę situaciją T. Bagdonas pažymėjo, kad įsiskolinimai turėtų išnykti natūraliai.

„Pagal dabartinį progresą, skola turėtų išnykti natūraliai per 3-4 metus. Aišku, norėtųsi greičiau, bet bent jau kryptis yra teisinga“, – tikino A. Dulkio patarėjas.

„Progresas matomas. Ministerija palaiko ligoninės vadovo Šimaičio pastangas. Šią situaciją sukūrė ne jis. Daug pastangų dedama į viziją, kokias statybas planuoti, tačiau, ministerijos nuomone, tai ateities klausimai. Šiuo metu reikia normalizuoti situaciją, kuri buvo palikta“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad pernai veiklą pradėjusi Klaipėdos universiteto ligoninė, įkurta sujungus Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines, yra įsiskolinusi daugiau nei 11 mln. eurų. Apie tai pranešė naujienų portalas LRT.

Audito metu nustatyta, kad 2022 metų pabaigoje buvo ženkliai padidinti darbuotojų darbo užmokesčiai. Tų metų sausio-spalio mėnesiais etatinio darbo užmokesčio priskaitymų vidurkis siekė kiek daugiau nei 1,9 mln. eurų, o tų pačių metų gruodį – daugiau nei 2,9 mln. eurų.

Taip pat audito metu klausimų sukėlė KUL darbuotojų grupės kelionė į Graikiją gegužės 28-birželio 3 dienomis. Iš viešosios įstaigos „Edukaciniai renginiai ir mokymai“ KUL tarptautinį profesinio mokymo renginį-profesinės kompetencijos tobulinimo seminarą įsigijo už 29 722 eurus.

Viešuosius pirkimus 2022 metais vertinę auditoriai taip pat nustatė neatitikimų tarp ligoninės planuotų ir realiai įvykdytų pirkimų. Pavyzdžiui, tais metais buvo suplanuota įvykdyti 200 pirkimų, o įvykdyta 590 pirkimų.

Kovo pabaigoje Seimo Sveikatos reikalų komitetas, išnagrinėjęs KUL atlikto audito išvadas, nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Be to, prašant parengti priemonių planą, padėsiantį įmonę ištraukti iš susidariusios finansinės situacijos, buvo kreiptasi ir į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM).

Kaip skelbė LRT, dar iki Klaipėdos universiteto ligoninei pradedant vadovauti Audriui Šimaičiui, įstaiga kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir perdavė informaciją apie praeityje buvusios vadovybės priimtus sprendimus.