Su broliu dvyniu - per ugnį ir vandenį

Abu panašūs lyg du vandens lašai, abu pasirinko vieną ugniagesio gelbėtojo kelią ir broliškai juo eina jau 42 metus. Visko tame dviejų brolių dzūkelių karjeros kelyje buvo - ir linksmų, ir jautrių momentų. Buvo ir labai juodų akimirkų.

Jas išgyventi padėjo broliškas ryšys, o laiku ištartas žodis, nuoširdus patarimas, palaikymas, pamokymas ne tik guodė ir stiprino, bet ir neleido palūžti.

Būsimieji gaisrininkai

Balandžio 23-iąją 60 metų jubiliejų paminėję broliai Kęstutis ir Algirdas Bautroniai gimė ir užaugo Alytuje, mokėsi miesto 4-ojoje vidurinėje mokykloje. Galvojo apie karinę mokyklą. Bet nutiko taip, kad tėvo draugas, tuometinis Alytaus priešgaisrinės poskyrio viršininkas, Danielius Martinkėnas pasiūlė broliams mokytis gaisrininkais.

„Martinkėnas mums sako: broliai, Afganistane karas, mama verks, išvažiuosit, žūsit. Stokite į Sankt Peterburgo gaisrininkų mokyklą, uniforma panaši, mama neverks.

Suviliojo mus gaisrinė, ypač automobiliai. 1983 metais abu išvažiavome mokytis į Sankt Peterburgo priešgaisrinės technikos mokyklą", - prisimena K.Bautronis. Tuo metu tai buvo vienintelė mokymo institucija, ruošusi priešgaisrinės saugos specialistus Baltijos šalims.

Su pagyrimu baigę studijas Sankt Peterburge ir įgiję ne tik priešgaisrinės saugos techniko kvalifikacijas, bet ir leitenanto laipsnius, broliai Bautroniai irgi įsidarbino Alytaus gaisrinėje. Kartu nusprendė stoti į Maskvos priešgaisrinę akademiją.

„Nuvažiavome su uniformomis ir batais, tokiais rudais, lietuviškais, „Naglio" gamybos. Prie mūsų priėjo kurso vadas ir sako: nu, broliai, kad tuoj pat ant kojų būtų statutiniai bateliai. Nuėjome į „vajientorgą" tų statutinių, o jie tokie storapadžiai, kulnais neišmuštais, baisios pūslės tuoj susimušė. Bėga kraujas per kojines, su broliu nepaeiname. Ir kiti ne visi paeina, šlubuoja, bet vis tiek pagarbą atidavinėja. Galvojam abudu: ketverius metus čia klounais būti! Nusispjovėme", - ryškia dzūkiška tarme pasakoja pašnekovas.

Pasprukę iš akademijos Maskvoje, nuomonės abudu buvo vienos: kažkur mokytis vis dėlto reikia. Įstojo į tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI), dabar tai Gedimino technikos universitetas.

„Dekanas rankomis trina - mums reikalingi tokie! Be egzaminų mus priėmė. Specialybė - vandentiekis, kanalizacija, vandens resursų racionalus panaudojimas ir apsauga. Ketvirtame kurse diplominio darbo vadovas ir sako: broliai, parašykite kokį darbą, susijusį su priešgaisrine sauga, tai diplome pridėsime „priešgaisrinė sauga". O kad mums visai užteko statybos inžinieriaus kvalifikacijos", - prisimena vidaus tarnybos pulkininkas Kęstutis Bautronis, vidaus tarnybos pulkininko Algirdo Bautronio brolis dvynys.

Vėliau įnikę į darbus Alytaus priešgaisrinėje, dvyniai teisines žinias gilino dar ir Mykolo Romerio universitete, įgijo teisės bakalaurą, o 2009 metais baigė magistrantūros studijų administracinės teisės programą, abiem buvo suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis.

Kelias į Šiaulius

Dvynių gyvenimas daug metų sukosi Alytaus ugniagesybos verpetuose. Baigę mokslus, abu buvo paskirti į 25-ąją Savistovią sukarintą priešgaisrinę dalį sargybos viršininkais, nes vyko ugniagesių statutinimas, nors pati dalis formaliai buvo formuojama tik rudenį, vasarą teko dirbti prie Alytaus vidaus reikalų skyriaus (tuometinės milicijos) priešgaisrinės poskyrio priežiūros pareigūnais. Gaisrų tais laikais, prisimena, būdavo daug ir didelių - degė kolūkiai, fabrikai, gamyklos.

Laikui bėgant, Kęstutis tapo vienos komandos viršininku, o Algirdas - kitos. Pareigas keitė kitos pareigos - broliai kartu lipo karjeros laiptais. 2006 metų sausį K.Bautronis paskirtas Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku, jo brolis A.Bautronis liko vadovauti Alytaus ugniagesiams.

2010 metų balandį K.Bautronis atvyko į Šiaulius ir tapo Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotoju, o po metų kitų - ir viršininku.

Nepaisant nemenko atstumo tarp Šiaulių ir Alytaus, broliams vis tiek pavyksta išlaikyti itin artimą ryšį, kaip sakoma, anei dienos be pokalbio, be pasitarimo.

Tai, kas išliko atmintyje

Prabėgo jau 42 metai, kai broliai Kęstutis ir Algirdas dirba ugniagesyboje. Per tiek metų teko išgyventi daug į atmintį įsirėžusių įvykių.

Daug sveikatos abiem pareikalavo gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika", kurio gesinimui vadovavo A.Bautronis. Po šios nelaimės atsirado tokių, kuriems kilo abejonių, ar milžiniško gaisro gesinimo operacijai vadovavęs Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas A.Bautronis tinkamai atliko pareigas. Buvo pareikšti kaltinimai, teko stoti prieš teismą. Teisinis procesas trūko penkerius metus, galiausiai Algirdas buvo išteisintas.

Atmintyje ne mažiau įstrigusi 1989 metų kovo 20-oji. Tądien azoto trąšų gamykloje „Achema" sprogo amoniako cisterna, gaisras greitai persikėlė į nitrofoskos trąšų sandėlį.

Ši cheminė nelaimė Kęstučio broliui Algirdui galėjo ir mirtimi pasibaigti. A.Bautronis gavo dujokaukę su filtravimo dėžute, o filtras užsikimšo trąšomis. Algirdas jį nuėmė, kad trąšas nudaužytų. Staiga nuo žarnos nusimovė filtravimo dėžutė - ore visur nitrofoskas, amoniakas! Gerai, kad skyrininkas mašinoje turėjo rezervinių dėžučių, nulėkė, atnešė, prisuko.

Gaisrą „Achemoje" pragariškomis sąlygomis pavyko lokalizuoti per pusantros savaitės. Tačiau ši nelaimė pasiglemžė vieno gaisrininko gyvybę, dar keli buvo sužaloti.

Prisimena Kęstutis ir Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno gaisrą 2012 metų sausio 26-ąją. Jis vadovavo itin sudėtingai gesinimo operacijai. Dar gaisras Radviliškio medžio granulių gaminimo įmonėje UAB „Gailerita" 2016 metų spalį.

Atmintyje gyva ir dešimtmečių senumo tragedija. Tada buvo jaunas operacijų vadovas. Alytuje buvo naftos bazė ir benzinas per gruntinius vandenis ėmė tekėti tiesiai į gyventojų šulinius. Vienas įsigudrino tokį užterštą vandenį išsiurbti - vanduo sušąla, o benzinas lieka. Bet vieną dieną sugedo siurbliukas, lipo tėvas į šulinį jo taisyti, apsinuodijo garais ir įkrito, iš paskos 22 metų sūnus lipo ir jis įkrito. Kai atskubėję ugniagesiai vaikiną iškėlė, nuo benzino jo net oda buvo nusilupusi.

2016 metų sausio 8-osios tragedijos K.Bautronis niekada neužmirš. Jis į gaisravietę prie namo Šiauliuose, Ežero gatvėje, atvyko, kai gelbėtojai iš degusios palėpės kėlė tris negyvus vaikus.

Gaisrininkai, sako, stiprūs žmonės. Būna, kad pergyvena, net ašarą išspaudžia, bet emocijoms, kai reikia šalto proto ir kai kiekviena sekundė yra labai svarbi, laiko nėra: vieni užsigrūdina, kiti ne.

„Dūšioj aš gaisrininkas. Žinau, kad brolis lygiai taip pat. Patriotai mes. Kiekvienas žmogus turi būti savo valstybės patriotas. Turi pergyventi už savo šalį, už profesiją, už įstaigą. Mudu didžiuojamės, dėvėdami gaisrininko uniformą.

Žinote, į gaisrinę turi ateiti tie, kuriems nesvetimas pašaukimas padėti, ne pralaukti, prabūti, pramiegoti, o visada būti pasirengus skubėti į pagalbą", - sako ilgametis pareigūnas.

Darbai ir svajonės

Didžiuojasi pasiekęs tikslą Šiaulių priešgaisrinėje turėti savo medikų - net devyni ugniagesiai yra įgiję paramediko kvalifikaciją, tad parengti incidentų vietose teikti medicininę pagalbą.

„Bandysime vykdyti bandomąjį projektą - medicininės tarnybos įkūrimą Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-ojoje komandoje. Kadaise turėjome gydytojų, kurie su mumis iki pat 2009 metų važiuodavo į incidentų vietas. Anksčiau greitoji medicinos pagalba buvo prie ligoninių, todėl medikai važiuodavo su chalatais. Sykį atvyko užsieniečiai ir nusistebėjo, kad jie ne su šalmais. Ir dabar mūsų medikai gali dirbti tik saugioje zonoje. O kas išneš, suteiks pagalbą, pavyzdžiui, griuvėsiuose, užterštose, pavojingose teritorijose arba visiškai sutraiškytoje mašinoje?"

Užsimena, kad gelbėtojams labai praverstų išminuotojų komanda. Dabar rimtesnius sprogmenis išminuoja kariškiai, bet karo atveju, įsitikinęs, nė vienas kariškis piršto nepajudintų, nes dirbtų kare. O kas padėtų civiliams?

K.Bautronis svajoja Šiauliuose įkurti gaisrinį muziejų, jis veiktų Šiaulių 2-ojoje ir 3-iojoje komandoje.

Viliasi, kad Šiaulių ugniagesiai pagal projektą pagaliau įsigis vikšrinį ekskavatorių - durpynams kasti, blokams pakelti, kitiems gelbėjimo darbams.

Šiauliams, anot K.Bautronio, trūksta bent vienos gaisrinės pietiniame. Bandys kalbėti.

„Miestuose, ne išimtis ir Šiauliai, siaurinami keliai, medžiai sodinami, atseit gražiau. O ar kas pagalvoja, kad, pavyzdžiui, jei iš Vilniaus reikėtų kudašių nešti (Astravo atominė elektrinė už 40 kilometrų), ar spėtų visi?"