respublika.lt

Susituokę žmonės gyvena ilgiau

(71)
Publikuota: 2024 rugpjūčio 28 15:26:28, Edita SIAVRIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Moksliniai tyrimai rodo, kad susituokusių žmonių gyvenimo trukmė yra ilgesnė. Pixabay nuotr.

„Lietuva gimsta šeimoje. Manau, kad tiek visuomenė, tiek valstybė turi atsigręžti veidu į šeimą ir padėti užauginti sėkmingam, savarankiškam gyvenimui pasirengusius vaikus. Kol to nebus, kentės vaikai, kentės sutuoktiniai ir visuomenė", - sako žinomas porų psichologas, konsultantas, lektorius Mykolas TRUNCĖ.

 

- Ar yra kokių įrodymų, kad santuoka - naudinga ir žmogaus sveikatai?

- Vedę žmonės gyvena ilgiau, nei nevedę. Netekėjusių moterų mirtingumas yra 50 proc. didesnis, nei ištekėjusių, o nevedusių vyrų - 250 proc.! Apie 40 proc. sutuoktinių deklaruoja, kad yra laimingi. Tuo tarpu laimingi jaučiasi tik 18 proc. išsiskyrusių, 22 proc. našlių ir 22 proc. gyvenančių poroje, bet neįregistravę santykių.

Be to, vedę yra turtingesni. Vedę vyrai uždirba nuo 10 proc. iki 40 proc. daugiau nei nevedę ir turintys tokį pat išsilavinimą bei darbinę patirtį. Sutuoktiniai, išgyvenę kartu visa gyvenimą, pensijoje yra keturis kartus turtingesni, nei nesusituokę. Vedę žmonės išvengia skurdo. Vyresnių nei 20 metų žmonių, baigusių aukštąją mokyklą bei nepagimdžiusių vaikų iki vestuvių, gyvenančių skurde yra tik 8 proc. Tuo tarpu iš tų, kurie pažeidė šias tris sąlygas - 79 proc. gyvena skurde.

JAV mokslininkai apskaičiavo, kad vienos skyrybos mokesčių mokėtojams kainuoja nuo 25 000 iki 30 000 dolerių. Pritaikius šiuos skaičius Lietuvai, gautume, kad dėl skyrybų kasmet patiriama po 200-240 mln. eurų išlaidų. Nuostoliai atsiranda dėl to, kad išsiskyrę pakliūva į skurdą (reikia mokėti pašalpas), o vaikai pasuka klystkeliais (patyčios, nusikaltimai, policija, teismai, kalėjimai, reabilitacijos programos, ankstyvos mirtys ir t.t.).

- Kaip pandemija, karas Ukrainoje pakeitė porų santykius, vedybas, skyrybas?

- Išoriniai veiksniai, kaip pandemija, karas Ukrainoje, mažina kiekvieno žmogaus saugumą ir tai daro įtaką tiek santuokoms, tiek skyryboms - jų mažėja. 2014 metais santuokų skaičius 1000 gyventojų buvo 7,5 (bendrasis santuokų rodiklis). 2023 metais šis skaičius jau buvo 4,9. 2014 metais skyrybų skaičius 1000 gyventojų buvo 3,3 (bendrasis ištuokų rodiklis), 2020 metais (pandemija) atitinkamai 2,7, 2022 metais (karas Ukrainoje) - 2,6.

Stiprūs išoriniai pavojai susiję su saugumo jausmu, o tai nulemia mūsų sprendimus: tuoktis ar ne, skirtis ar ne. Didėjant pavojui, skirtis vengiama, nes tada dar labiau išaugtų sutuoktinių nesaugumas, kuris ir taip sumažėjęs dėl tarpusavio konfliktų ir smurto. Išoriniai pavojai taip pat gali sutelkti porą ir ji gali nuspręsti atidėti skyrybas.

- Po karantino pasikeitė darbo praktika, daug žmonių dirba iš namų, kaip tai veikia santykius šeimoje?

- Yra pastebėta pasaulinė tendencija - po atostogų skyrybų daugėja. Tai vyksta todėl, kad atostogų metu (jei santykiai įtempti) kylantys konfliktai gali sukelti tarpusavio agresyvumą. Taigi pažeidžiamas vieno ar abiejų saugumas. Tai ir paskatina skyrybas. Karantino laikotarpis (2020 m.), kaip jau minėjau, dėl didelio išorinio nesaugumo buvo gerokai sumažinęs skyrybų dažnį. Mano praktika rodo, kad abiejų sutuoktinių darbas iš namų neigiamai veikia santykius. Neigiamai, nes visą laiką kartu būnant tiek vieną, tiek kitą pradeda erzinti nepriimtinas kalbėjimas, veiksmai, elgesys.

Darbiniuose santykiuose vienas yra vadovas, o kitas - pavaldinys. Šeimoje abu yra lygūs. Jei darbinių santykių modelis pernešamas į šeimą, kyla nepasitenkinimas, pyktis, konfliktai, kurie anksčiau ar vėliau priveda prie skyrybų.

- Pasakykite, kiek kainuoja skyrybos?

- Pirmiausia tai poveikis vaikams. Išsiskyrusių tėvų vaikai labiau linkę nusikalsti, įnikti į žalingus įpročius, taigi tikimybė, kad toks žmogus pateks į kalėjimą, išauga dvigubai. Taip pat tokie vaikai 6 kartus labiau rizikuoja augti skurde. Vaikai, išaugę tik su vienu iš tėvų, dvigubai labiau linkę nutraukti aukštojo mokslo studijas. Išsiskyrusių tėvų atžalos linkusios į seksualinius santykius jaunesniame amžiuje. Dėl to merginos pastoja ir dažnai tampa vienišomis mamomis.

Atlikus 20 metų trukusį tyrimą (JAV), nustatytas ryšys tarp senelių skyrybų ir jų anūkų bendravimo su aplinkiniais kokybės - vaikai, kurių seneliai išsiskyrė, lyginant su kitais vaikais, kurių seneliai neišsiskyrė, turėjo žemesnį išsilavinimą, didesnį polinkį į šeiminius konfliktus, prastesnius santykius su tėvais.

- Kas dažniau inicijuoja skyrybas?

- Tiek vedybas, tiek skyrybas dažniau inicijuoja moterys. Joms yra svarbiau statusas - ištekėjusi. Tekėdama moteris kelia didesnius lūkesčius tiek santuokai, tiek vyrui. Tačiau pagyvenusios vidutiniškai 12 metų santuokoje, apie 34 proc. porų skiriasi. Bendrai gyventų metų skaičius kasmet sutrumpėja po 3-6 mėnesius. 2013 metais vidutinė bendro gyvenimo iki skyrybų trukmė buvo 13,2 metų, tai 2022 metais - jau 12 metų.

Lietuvoje du trečdalius skyrybų inicijuoja žmonos. Jos atsakingesnės kaip mamos ir negalėdamos gauti pakankamo palaikymo iš vyro, apsisprendžia skirtis.

- Ar mūsų visuomenę kas nors rengė, rengia Santuokai? Žinoma, yra sužadėtinių kursai dabar...

- Dabartinis sutuoktinių parengimas santuokai numestas Bažnyčiai. Tačiau Bažnyčios organizuojami sužadėtinių kursai nėra pakankami, tad vidutiniškai po 12 metų 4 poros iš 10 išsiskirs.

Tai yra problema, kurią aš kėliau ir esant galimybei akcentuoju. Vien per 1991-2017 metus išsiskyrė 690 tūkst. žmonių ir augti be vieno iš tėvų liko beveik 200 tūkst. vaikų. Vidutiniškai per 27 metus kasmet išsiskyrė 11 884 poros, o skyrybų mastas - apie 40 proc. nuo susituokusių!

Kad sutuoktiniai gyventų darniuose santykiuose jie turi: išsigydyti patirtas gyvenimo traumas; išmokti kurti saugią erdvę poroje; bendrauti taikiai, spręsti konfliktus abipusio laimėjimo būdu; pasiekti abipusį seksualinį pasitenkinimą; sutarti dėl vaikų užimtumo ir ugdymo; namų priežiūros; pajamų ir išlaidų bei turto valdymo; bendro gyvenimo principų, vertybių, tikslų. Jei to nemoka ar nepadarė, jų laukia skyrybos arba gyvenimas nusivylime, nepasitenkinime, priekaištuose konfliktuose.

- Jūs konsultuojate begalę porų, esančių ties skyrybų slenksčiu, kaip padedate joms?

- Kiekviena pora anksčiau ar vėliau patenka į santuokų krizę. Ar pavyks iš tos krizės išsikapstyti, priklauso nuo to, ar to nori abu. Jei nori tik vienas - įmanoma, bet labai sunku atkurti saugią erdvę, kurią abu savo žodžiais ir veiksmais pažeidė. Jei abu nori - jie tampa komanda ir susitelkia santykių krizę įveikti. Kitas dalykas, kiek yra „sužeistos vieno ar abiejų širdys", t. y. ar nėra vienas kitą įskaudinę tiek, kad nesinori su tokiu žmogumi nei bendrauti, nei mylėtis, nei į tą pusę žiūrėti. Tokiu atveju pirmiausia derėtų „užgydyti sužeistą širdį", tik po to mokytis nepažeisti vienas kito. Ir jau tada kalbėti apie bendrą gyvenimą.

Kad padėčiau poroms, esu sukūręs „Poros santykių diagnostiką", kurioje per vieną susitikimą yra nustatomas ir vieno, ir kito elgesys, žeidžiantis saugią erdvę poroje. Paskui jau seka individualios konsultacijos ir bendras darbas per seminarus. Galutinis tikslas - darnūs santykiai poroje, užtikrinantys abiem saugią erdvę poroje.

- Ar pakito pats požiūris į santuoką ir skyrybas šiais laikais?

- Santuokos reikšmė mažėja tiek Lietuvoje, tiek ES. Tačiau, mano manymu, Šeima turėtų būti pagrindinis Lietuvos dėmesio taškas. Kodėl? Todėl, kad Lietuva gimsta ir užauga Šeimoje. Santuokos gali vengti tiek moteris, tiek vyras. Jei vienas kuris nors atidėlioja, vilkina, tai reiškia tik viena - jis ar ji jaučiasi nesaugus santykiuose ir bijo įsipareigoti.

Kaip matome, tiek ES, tiek Lietuvoje santuokų populiarumas mažėja. Mažiau žmonės tuokiasi - mažiau skiriasi. Tai puikiai iliustruoja Japonijos santuokų skaičius - jis gerokai mažesnis nei Lietuvos. Pagrindinė priežastis - japonai mažiau skiriasi.

- Gal žmonės ateityje nebesituoks visai?

- Įteisintų santuokų skaičius, žinoma, neatspindi tikrosios porų situacijos. Prie oficialių skaičių (kuriuos žinome iš Lietuvos statistikos duomenų bazės) reikėtų pridėti ir santuokos neįregistravusius. O tokių 2022 metais buvo 26,2 proc. Šį procentą atskleidžia gimę kūdikiai santuokos neįregistravusiems tėvams.

Įvertinant tai, kad pačių santuokų mažėja, galime daryti išvadą, jog poros linkusios gyventi neįteisinusios santuokos bei neturėti vaikų. Taip pat ryškėja tendencija santykius įteisinti vėlesniame amžiuje. Ši tendencija būdinga tiek vyrams, tiek moterims. Dabar vyrai pirmą kartą veda sulaukę 30,5 metų, o moterys - 28,3 metų.

Žinoma, santuokos gali būti paskatintos ir dėl to, kad moteris pastoja ir pora nusprendžia įteisinti savo santykius. Moteris pirmą kartą gimdo sulaukusi 28,2 metų, o tuokiasi 28,3 metų. Pirmo vaiko gimdymas taip pat vyksta vėlesniame moters amžiuje.

Yra ir kita tendencija - turėti mažiau vaikų. Ši tendencija stebima ne tik Lietuvoje, bet ir ES. Lietuvių tautos reprodukciją atspindi bendrasis gimstamumo rodiklis (gimimų skaičius 1000 gyventojų). Jis drastiškai mažėja - 2019 metais jis buvo 8,9, 2023 metais 7.

Atsiranda mada iš viso neturėti vaikų ir gyventi tik sau. Bet kol kas tai mažas procentas ir statistika to dar nemato.

Santuokos instituto reikšmė mažėja. Populiarėja gyvenimas neįsipareigojus (nesusituokus). Taip pat mažėja gimstamumas. Tačiau plinta netradicinis gyvenimo poroje modelis tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Nežiūrint į tai, smurto netradicinėse porose būna daugiau. Tiesa, statistinių duomenų nėra, yra informacija iš kitų šalių santykių specialistų pastebėjimų.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
23
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (71)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kada puošite namus Kalėdoms?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje Baltijos valstybėje gyventi geriausia?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-6 +4 C

-5 +6 C

+1 +6 C

-4 +5 C

-1 +3 C

+3 +8 C

0-11 m/s

0-7 m/s

0-7 m/s