1 nuotr.Pasitaiko daugybė atveju, kad vienas iš atskirai gyvenančių tėvų vengia išlaikyti savo nepilnametį vaiką, nors tai yra būtina.
Seimo Žmogaus teisių komitetas, gavęs vienišos motinos pareiškimą, pradėjo parlamentinę sistemą, siekdamas išsiaiškinti, kodėl jį veikia nesklandžiai. Idėjų, kaip priversti tėvus prisidėti prie vaiko išlaikymo, pateikta daugybė. Pavyzdžiui, kad ir atimant vairuotojo teises.
Žmogaus teisių komitetas svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl vaiko teisės būti išlaikomam. Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra konstitucinė tėvų pareiga. Kai vaiko tėvai gyvena atskirai, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau vengimas mokėti vaiko išlaikymo pinigus yra tapęs galvos skausmu tiek vienišiems tėvams, tiek valstybei.
Komiteto posėdyje dalyvavusi vieniša mama Justina Snarskytė-Tamošaitė pasakojo, kaip vaiko tėvas šešiolika metų vengia mokėti išlaikymą sūnui, nors teismas yra nustatęs, kad lėšų tėvas turi - įvertintos finansinių įstaigų, viešbučių išklotinės, nustatyta, kad jis skraido, keliauja, lošia kazino. Tačiau vaiko tėvas lėšas slepia, užsiima tik individualia veikla.
„Kad tai įrodyčiau, man prireikė metų laiko - turėjau pati rašyti pareiškimus policijai, skųsti prokuroro sprendimą, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, dalyvauti dviejuose teismo posėdžiuose, pati save atstovavau, pati rengiau procesinius dokumentus", - kalbėjo vaiko mama. - ir tik po viso šio ilgo kelio tėvui buvo paskirta 60 parų arešto." Pasak moters, net ir įrodžius vaiko teisių pažeidimą ir konstitucinės pareigos nevykdymą, tėvas toliau nemoka vaiko išlaikymo pinigų.
„Pasakė, geriau atsėdėsiu tas 60 parų, bet nemokėsiu nė cento. Reiškia, prevenciškai sistema neveikia.
Komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis atkreipė dėmesį, kad problemą keliančios mamos situacija yra vienas iš daugelio panašių atvejų, kadangi „Sodros" vaikų išlaikymo fondo sistemoje yra apie 11 tūkstančių išlaikomų vaikų. Šiems vaikams kompensuojama dalis tėvų nemokamų pinigų (iki 126 eurų). Sumokėtus vaikui pinigus „Sodra" išieško iš tėvų, nevykdančių vaiko išlaikymo pareigos. Tokie tėvai „Sodrai" yra skolingi apie 20 mln. eurų, per metus išieškoma tik apie 4 mln. eurų.
Pirmininkas atkreipė dėmesį į posėdyje dalyvavusios mamos pastebėjimą, kad valstybė galėtų numatyti ilgalaikio poveikio priemones, pavyzdžiui, specialiųjų teisių ribojimą. Dėl vaiko išlaikymo pinigų kovojanti mama mano, kad tai galėtų būti teisės vairuoti, teisės medžioti, skristi lėktuvu apribojimas. L.Šedvydis kėlė klausimą, ar nebūtų paveiki priemonė pensijai skirtų mokesčių dalies paėmimas.
Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausiosios patarėjos Eivilės Žemaitytės, yra šalių, kurios taiko tam tikrus specialiuosius ribojimus - pavyzdžiui, Latvija, Estija, JAV ar Kanada. Pasak Teisingumo ministerijos atstovo Martyno Dobravolsko, vaikų išlaikymo prievolė turi ypatingą statusą - tai konstitucinė prievolė.
Už šios civilinės prievolės nevykdymą asmuo gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymas. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad ikiteisminiai tyrimai nutraukiami dėl piktybiškumo įrodymo nebuvimo.
Komitetas, įvertinęs tai, kad dažnais atvejais vienišų tėvų vaikai patiria skurdo riziką dėl atskirai gyvenančių tėvų nevykdomos konstitucinės pareigos išlaikyti vaiką, o teisinė vaikų išlaikymo užtikrinimo sistema neužtikrina vaiko teisių būti apsaugotam nuo skurdo ir iš jo kylančios diskriminacijos, priėmė sprendimą kreiptis į Tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą su prašymu išnagrinėti situaciją ir pateikti siūlymus dėl problemos sprendimo.
