Švenčionienės byloje dėl Medininkų tragedijos menkinimo apklausta laidų vedėja Gorienė

E. Švenčionienei yra pateikti kaltinimai dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus menkinimo. Pasak prokuroro Šarūno Šimonio, savo įrašu kaltinamoji įžeidė kovojusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę atminimą. 

„Medininkų tragedija, tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, – socialiniame tinkle tada rašė E. Švenčionienė.

Ji teigia, kad socialiniame tinkle paskelbtas išvadas padarė remdamasi ir G. Gorienės knyga.

Pastaroji yra parašiusi dvi knygas apie Medininkų tragediją –  2014 m. pasirodė „Nusikaltimas valstybės vardu“, o po Lietuvos apeliacinio teismo verdikto 2018 m. pasirodė dar viena autorės knyga apie Medininkų bylą.

G. Gorienė teismui savo knygas įvardijo kaip Medininkų bylos „tyrimo tyrimą“ – esą aiškinosi bylos klausimus, kurių galimai netyrė teisėsaugos pareigūnai.

„Aš stebėjau Medininkų bylos teismą 7 metus, dalyvavau nuo ryto iki vakaro teismo posėdžiuose, Konstantino Michailovo (nuteistojo kalėti iki gyvos galvos Medininkų byloje – ELTA) bylą irgi archyve skaičiau, abi bylas perskaičiau. Pagal šį žurnalistinį tyrimą parašiau keletą knygų. Trečia nepabaigta. Aiškinausi, ne kas žudikas, o į kokius klausimus nebuvo atsakyta, ko buvo pasigesta, kokių prašymų neteikta. Tyrimo tyrimas“, – teismui paaiškino liudytoja.

Ji sakė, kad nesiaiškino, kas yra Lietuvos pareigūnų žudikai.

„Mano tikslas – kas buvo neištirta, žudikus palikau teisėsaugai“, – teigė G. Gorienė.

Ji sakė netgi bendravusi su Rusijoje gyvenančiais omonininkais.

G. Gorienė 2004 m. buvo Laisvės sąjungos kandidatė į Seimą, vėliau priklausė Algirdo Paleckio įkurtai „Fronto“ partijai.

2000–2002 m. buvo dienraščio „Lietuvos aidas“ vyr. redaktoriaus pirmoji pavaduotoja, o 2002–2005 m. – laikraščio „Laisvas laikraštis“ leidėja ir redaktorė, 2005–2008 m. – laikraščio „Karštas komentaras“ leidėja ir vyr. redaktorė.

ELTA primena, kad pernai rudenį prokuratūra Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje E. Švenčionienė kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, šiurkščiu SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus menkinimu.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, minint 33-ąsias Medininkų žudynių metines, E. Švenčionienė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą, šiurkščiai menkinantį įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir Lietuvos teisės aktais pripažintą 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą, jos metu SSRS įvykdytą labai sunkų nusikaltimą prieš Lietuvos gyventojus, ir taip įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeisto kovoje dėl atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą bei jų artimuosius.

1991 m. liepos 31-osios paryčiais SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkai Medininkų pasienio poste nužudė septynis savo pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus, o vieną muitinės pareigūną sunkiai sužeidė.

Tiriant bylą nustatyta, kad Konstantinas Michailovas buvo Rygos OMON vado Česlavo Mlyniko suburtos organizuotos grupės narys, kartu su tos pačios rinktinės milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną. 

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. pripažino K. Michailovą kaltu dėl nužudymo ir paskyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. 2016 m. Lietuvos apeliacinis teismas K. Michailovo veiksmus iš nužudymo perkvalifikavo į nusikaltimus žmoniškumui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį nuosprendį patvirtino.