Tarp nuteistųjų - 16-17 metų paaugliai

Bausmę atlieka 7 nepilnamečiai

Kauno kalėjimo duomenimis, Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka septyni nepilnamečiai: dažniausiai - už smurtinius nusikaltimus. „Šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime bausmę atlieka septyni nepilnamečiai, nuteisti laisvės atėmimo bausme. Nors tokių atvejų nėra daug, jie atspindi sunkiausias situacijas, kai jaunuoliams nepavyko padėti kitomis priemonėmis - probacija, specialistų pagalba ar šeimos palaikymu", - aiškino Kauno kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pavaduotoja Vita Kleizienė.

Kaip rodo įkalinimo įstaigų duomenys, nepilnamečiai dažniausiai nuteisiami už vagystes, plėšimus ir smurtinius nusikaltimus. Pasak pašnekovės, rečiau pasitaiko atvejai, kai jaunuoliai teisiami dėl seksualinių nusikaltimų, nužudymų ar narkotikų platinimo.

„Pastaruoju metu fiksuojama, kad dažniausiai nusikalsta Klaipėdos ir Jurbarko rajonų jaunuoliai.

Tiesa, specialistai pabrėžia - tai nereiškia, kad šiuose regionuose gyvena „blogesni" vaikai. Dažniausiai tai - socialinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių visuma", - „Vakaro žinioms" tikino V.Kleizienė.

Resocializacijos skyriaus viršininko pavaduotoja informavo, kad, pagal įstatymus, laisvės atėmimo bausmė gali būti taikoma nuo 14 metų, tačiau iki 16 metų jaunuoliai atsako ne pagal visus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Dėl to tarp nuteistųjų vyrauja 16-17 metų paaugliai.

Laisvės atėmimas nepilnamečiams taikomas tik už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, arba kai kitos poveikio priemonės - neefektyvios.

Nusikaltimų priežastys - sudėtingesnės nei atrodo

Atvykęs į įkalinimo įstaigą, jaunuolis supažindinamas su teisėmis, pareigomis, dienotvarke ir draudimais. Su juo dirba psichologai, socialiniai darbuotojai, saugumo, sveikatos priežiūros ir resocializacijos skyrių specialistai.

V.Kleizienė pasakojo, kad psichologas atlieka pirminį psichologinį vertinimą ir sudaro adaptacijos planą, kuriame numatomos galimos rizikos ir priemonės joms valdyti. Vėliau atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir sudaromas individualus resocializacijos planas.

Įkalinimo įstaigą nepilnametis gali patekti tik teismo sprendimu - po paskirtos bausmės ar suėmimo. Nors visuomenėje dažnai manoma, kad dauguma tokių jaunuolių - iš socialinės rizikos ar globos šeimų, pareigūnai pabrėžia, jog nusikaltimų priežastys daug sudėtingesnės.

„Dažniausiai matome visą problemų grandinę - mokyklos nesėkmes, psichikos sveikatos sutrikimus, priklausomybes, smurtą šeimoje ar palaikymo stoką. Nepriteklius nėra lemiantis veiksnys, bet jis gali sustiprinti kitus sunkumus", - pažymi specialistai.

„Vienas iš dažnų scenarijų: vaikui nesiseka mokykloje, jis ima praleidinėti pamokas, susiduria su patyčiomis, praranda motyvaciją. Namie - konfliktai, o gatvėje susipažįstama su kitais paaugliais, kurie skatina vagiliauti ar vartoti psichoaktyvias medžiagas. Tokios grandinės pabaigoje - teismo sprendimas ir kalėjimo vartai", - pasakojo V.Kleizienė.

Paklausta, kas įtraukia nepilnamečius į nusikaltimus, pašnekovė tikino, kad nepilnamečiai neretai nusikaltimus daro grupėmis. Tai gali būti bendraamžių įtaka ar noras įsitvirtinti tarp draugų. Pasitaiko atvejų, kai paauglius įtraukia suaugusieji, tačiau tokie atvejai tarp įkalintųjų nėra dažni.

Kauno kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pavaduotoja „Vakaro žinioms" teigė, kad didžioji dalis nepilnamečiams skiriamų laisvės atėmimo bausmių trunka iki trejų metų, nors įstatymuose numatyta maksimali - dešimties metų - bausmė už labai sunkius nusikaltimus.

Paradoksalu, tačiau sunkesnius nusikaltimus padarę jaunuoliai dažnai po bausmės susitvarko gyvenimus, o už lengvesnius nusikaltimus (vagystes) - dažniau grįžta atgal. Tai susiję ne su nusikaltimo pobūdžiu, o su pakartotiniu elgesio modeliu ir socialine aplinka, į kurią grįžta jaunuolis.

Šeimos - svarbiausia grandis

Ryšiai su artimaisiais - vienas svarbiausių veiksnių, padedančių resocializacijai. Nuteistiesiems sudaromos sąlygos bendrauti su šeima: pasimatymai, skambučiai, susirašinėjimas, taip pat vyksta „Šeimų dienos". Kauno kalėjimo specialistai atkreipia dėmesį, kad, deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai jaunuoliai nėra lankomi. Tai - viena jautriausių temų.

„Visuomenė gali ir turi prisidėti prie prevencijos. Pastebėjus nepilnamečius, niokojančius turtą ar elgiančius agresyviai, galima pranešti policijai per ePolicija.lt arba Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Leistina fiksuoti įvykį viešoje vietoje, tačiau svarbu neviešinti vaizdo medžiagos, jei joje matomi nepilnamečiai - dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų", - aiškino V.Kleizienė.

Ekspertai pabrėžia - nusikaltimų prevencijai itin svarbu mažinti psichikos sveikatos problemų stigmą ir užtikrinti, kad visos šeimos - nepriklausomai nuo statuso ar pajamų - galėtų pasiekti reikalingas paslaugas.