Tauragės ir Šilalės bendruomenės nerimauja dėl steigiamų poligonų: pasirinkta ne ta vieta

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus valdybos pirmininkas Genadijus Zbarauskas tikino, kad bendruomenei nėra aišku, kodėl poligonų taip staiga prireikė, ir kodėl skubama pradėti jų steigimo darbus.

„Sunkiosios technikos nebus, tai kam tas poligonas reikalingas? Juk ir dabar miškuose sėkmingai vyksta įvairios pratybos, kariams dabar niekas netrukdo. Kam jiems prireikė to poligono, ir juo labiau skubos tvarka?“ – Eltai komentavo medžiotojas.

Jam antrino Tauragės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Kęstutis Balašaitis, kuris sako nesuprantantis, kodėl Tauragės rajonui reikalingi net du poligonai. Jis teigė prašysiantis valdžios atstovų paaiškinimo ir pasidalino, jog esant prastai valdžios komunikacijai bendruomenei gali netgi kilti įtarimų korupcija.

„Tauragiškių visuomenėje sklando nuomonė, kad valdžia poligono projektą nori kuo greičiau prastumti, kad rangos darbus galėtų atlikinėti galbūt jų pasirinktos įmonės“, – sakė medžiotojas.

Anot jo, įtarimus stiprina ir tai, kad iš visų Tauragės teritorijų pasirinkta gražiausia, vos 3 kilometrus nuo miesto nutolusi miško zona, o ne link Jurbarko pusės esantys valstybiniai miškai ir medžioklės plotai.

„Norima rengti poligoną gražiausiame miške prie Tauragės miesto, ten pastoviai pilna poilsiautojų, visiškai šalia naujosios miesto kapinės, ten pėsčiųjų takai padaryti. Šalia valstybinis gamtinis rezervatas. Kodėl spraustis į patį gražiausią mišką?“ – klausė K. Balašaitis.

Medžiotojų bendruomenė teigė pasigendanti aiškios komunikacijos su valdžios atstovais. Genadijus Zbarauskas ministro L. Kasčiūno žodžiuose, jog poligono teritorijoje bus galima patekti grybautojams bei uogautojams, bet nebus galima medžioti, pastebėjo diskriminacijos pėdsakų.

„Medžiotojų žodis kaip supratau yra paskutinėje vietoje. Jei grybautojai uogautojai žmonės, tai medžiotojai ne žmonės. Medžiotojų draugija yra didžiausia organizacija Lietuvoje, vienijanti 30 tūkstančių žmonių ir su ja reikia skaitytis“, – teigė medžiotojas. 

Jam antrino ir K. Balašaitis, žadėjęs medžiotojų diskriminacijos klausimą iškelti ministrui L. Kasčiūnui. Anot jo, valdžia turi ieškoti sąlyčio taškų, o ne nuteikinėti medžiotojų bendruomenes prieš ją.

„Leiskite paklausti, kuo gali pamaišyti medžiotojas? Juk medžiotojas yra žmogus, turintis turėti nepriekaištingą reputaciją. Bet kam nešioti ginklą policija neduoda“, – piktinosi jis.

Visgi Tauragės ir Šilalės bendruomenei didžiausią nerimą kelia išmiškinimo klausimas. Tauragės regiono verslininkas Giedrius Baciuška kėlė klausimą, ką ministras L. Kasčiūnas turėjo omeny pavartojęs šį žodį.

„8 milijonai išmiškinimui. Ką tai reiškia? Ne miškai bus kertami, bet vyks išmiškinimas. Išmiškinimas gali reikšti, kad bus pakeista paties miško paskirtis. Ką tai reiškia visiems miško savininkams, kurie papuola į tą teritoriją? Jie bus „išbuožinti“, – teigė G. Baciuška.

Tauragės medžiotojų atstovas Kęstutis Balašaitis irgi teigė besiruošiantis L. Kasčiūno paklausti, kas slypi po žodžiu išmiškinimas. Jo teigimu, iškilusi nežinomybė tik stiprina gyventojų baimes dėl miško likimo, kurie reikalauja konkretesnio planų pristatymo.

„Kai kertame mišką, gauname medieną, kuri turi vertę. Kodėl reikia kelių milijonų išmiškinti? Man tai nesuprantama“ , – nuogąstavo jis.

Verslininkas Giedrius Baciuška teigė, kad poligono statymas gyventojų pamėgtose poilsio vietose, vos 3 kilometrų atstumu nuo Tauragės, padarys miestą nepatraukliu gyventi. Anot verslininko, keisis ir ties poligono riba esančio Tauragės užmiesčio gyventojų padėtis, miesto į pamiškę išsikėlusių žmonių ramybę drums karinių manevrų garsai ir vaizdai. 

„Noriu pabrėžti. Mes suprantame svarbą nacionaliniam saugumui ir kalbame ne apie tai. Pasirinkta ne ta vieta. 3 kilometrai nuo Tauragės. Kur pasaulyje matyta, jog poligonai statomi 3 kilometrus nuo miesto?“ – dalinosi verslininkas.

G. Baciuška pasigedo Krašto apsaugos ministerijos dialogo su verslu ir visuomene ir teigė norintis iš ministro L. Kasčiūno išgirsti, kokią pridėtinę vertę regionui suteiks poligonas. Pasak jo, Tauragė, kuri šiuo metu yra šimtuke Europos žaliųjų miestų, rizikuoja prarasti šį patrauklumą, jei į poligono teritoriją patenkantys miškai bus iškirsti, o poligonuose vykstančios pratybos kels garso ir klimato taršą. 

„Kaip tai susiję su žaluma, su ekologija? Mes svarstome mažinti CO2 emisijas, gatves, elektrines uždaryti, tačiau staiga norime poligoną įsteigti – kaip tai susiję su ekologija?“ – klausė jis.

Visgi bendruomenė turi vilties, kad nesutarimus pavyks išsiaiškinti susitikimo su ministru L. Kasčiūnu metu. Kęstutis Balašaitis teigė, kad jo medžiotojų draugija jau užmezgė dialogą su Lietuvos kariuomene ir rengia jai klausimus, o verslininkas G. Baciuška tikino, jog niekas neabejoja būtinybe rūpintis valstybės saugumu – kalbama tik apie nereikalingos žalos išvengimą.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Tauragės rajone poligonas užims 4304 hektarus ploto, Šilalės – 2677 hektarus. Poligonų steigimo darbus ketinama pradėti rudenį.

Tauragės rajone veikia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Šilalės rajone – brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.