Teismas atmetė parlamentaro T.Domarko prašymą dėl asmeninio bankroto

Seimo nario prašymą nagrinėjusi teisėja Aušra Diržienė nurodė, kad T. Domarko prašymas atmestas, nes politiko veiksmai atskleidžia tyčinį vengimą mokėti skolas, pateikti duomenys neatskleidžia tikrosios žmogaus finansinėms padėties.

Žiniasklaida anksčiau yra skelbusi, kad T. Domarkas yra dirbęs trijų įmonių direktoriumi, jo skolos siekia beveik 1,8 mln. eurų. 

Teisme paaiškėjo, kad vadovaudamas įmonėms, T. Domarkas uždirbdavo po 600-700 eurų į rankas, sąmoningai vengė atsiskaityti su kreditoriais. 

Kaip vėliau pranešė Klaipėdos apylinkės teismas, T. Domarkas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Teismas atsisakė išeklti bankrioto bylą. 

Anot teismo, bylos medžiaga nustatyta, kad T. Domarkui būnant įmonės vadovu ir akcininku, jis ir jo sutuoktinė 2006-2012 metais sudarinėjo sutartis, kurių pagrindu sutuoktiniams buvo suteikti didelės vertės kreditai tiek T. Domarko įmonės veiklai, tiek jo ir žmonos asmeninių poreikių tenkinimui.

Be to, kaip pastebėjo teismas, T. Domarko įmonė įsigijo didelės vertės du žemės sklypus, taip pat pareiškėjo įmonė su lizingo bendrove sudarė daugybę finansinės nuomos sutarčių, prievolių įvykdymo užtikrinimui T. Domarkas ir jo sutuoktinė laidavo už įmonės ir vienas kito prievoles kreditoriams, taip pat prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeičiamas tiek pareiškėjams, tiek pareiškėjo įmonei priklausantis turtas. 

„Įvykus pasaulinei ekonomikos krizei, įmonė bankrutavo 2012 metais. Nuo 2012 metų pradėti skolų priverstiniai išieškojimai kreditoriams yra vykdomi iki šiol. Pareiškėjo bendra turimų finansinių įsipareigojimų suma kreipimosi į teismą dieną ir jo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė – 1 855 166,79 euro“, – apie T. Domarko skolas pranešė teismas. 

Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog T. Domarkas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo pateikimo teismui dienos būtų bent dalį skolų sumokėjęs turimiems kreditoriams, išskyrus priverstinio skolų išieškojimo metu išskaičiuojamą išlaikymo dalį pareiškėjo dukrai iš T. Domarko darbo užmokesčio ir jo sutuoktinės bei dukros sudarytas taikos sutartis. 

„Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pripažino, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, dirbdamas trijose veiklą vykdančiose įmonėse direktoriumi ir gaudamas visose įmonėse iš viso darbo užmokestį, nesiekiantį vienos MMA (minimalios mėnesinės algos), atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, išsilavinimą, patirtį versle, sugebėjimus, nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų ir tokiu būdu grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudarė pakankamą pagrindą teismui konstatuoti jo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais“, – teigiama teismo pranešime spaudai. 

Teismas pažymėjo, jog T. Domarkas 2022–2024 metais administracine tvarka baustas 20 kartų, už jam paskirtus administracinius nusižengimus, visas baudas yra sumokėjęs, apie 1 000 eurų. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo gaunamos pajamos į rankas buvo apie 350 eurų, teismui kilo pagrįstų abejonių, kokiomis lėšomis pareiškėjas sumokėjo jam skirtas administracines nuobaudas. 

Be to, teismas pažymėjo, jog iš T. Domarko viešų pasisakymų (Lietuvos televizijos kanalų žinių reportažų) matyti, jog pareiškėjas vyko į poilsines keliones ir netrukus planuoja į jas vykti (Tailandą, Singapūrą). 

„Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos disponavo didesnėmis piniginėmis lėšomis, nei oficialiai deklaruotu darbo užmokesčiu“, – konstatavo teismas.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad T. Domarką išrinkus Seimo nariu, jo lėšos būtiniesiems poreikiams tenkinti padidėjo nuo 698,98 iki 1 840 eurų per mėnesį, tačiau pareiškėjas šių išlaidų dydžių nepagrindė. 

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui iki tampant Seimo nariu jo pajamos buvo apie 350 eurų, kurių pakakdavo būtinųjų poreikių patenkinimui, tačiau tapus Seimo nariu, tokios išlaidos išaugo net iki 1 840 eurų. 

„Pareiškėjui tapus Seimo nariu ir ženkliai padidėjus jo darbo užmokesčiui, pareiškėjas ir toliau siekia, jog kuo mažiau jo gaunamų pajamų būtų skiriama atsiskaitymui su kreditoriais“, – teigiama teismo pranešime spaudai.

Teismo sprendimas neiškelti T. Domarkui bankroto bylos gali būti skundžiamas atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui.

Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje T. Domarkas, dar tik kandidatuodamas į Seimą, nurodė, kad viso labo turi 3 ūkst. eurų santaupų, o jokio kito jam priklausančio turto deklaravo neturintis. 

Iki patekimo į Seimą trijų įmonių direktoriumi dirbęs T. Domarkas deklaravo per 2023 metus uždirbęs 10,5 tūkst. eurų ir sumokėjęs 650 eurų pajamų mokesčio valstybei. Vis dėlto bankroto siekiantis parlamentaras galimai netiesiogiai valdo verslą, generuojantį šešiaženklės sumų pajamas. 

ELTA primena, kad dar tik kandidatuodamas į Seimą T. Domarkas buvo aktyviai aptarinėjamas dėl 3 praeityje turėtų teistumų, susijusių su mokesčių slėpimu, apgaulinga buhalterija ir smurtu prieš kitą asmenį.