„MG Baltic" bylos veikėjų viltys žlugo - lieka nuteisti

Nagrinėjo 12 skundų

Susitelkę nuteistieji „MG Baltic" byloje ir jų advokatai, atrodo, griebėsi bet kokio įmanomo šiaudo, kad sulauktų palankaus LAT sprendimo, bet patyrė nesėkmę. Septynių teisėjų kolegija vakar paskelbė apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis iš esmės pripažintas pagrįstu.

Septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo dvylika kasacinių skundų. Po pernai lapkritį priimto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio prašyta stabdyti įkalinimo bausmę, palikti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį arba bylą nagrinėti iš naujo ir kt.

Kaip rašė „Vakaro žinios", kalėjime sėdi buvęs „MG Baltic" (dabar - „MG grupė") koncerno viceprezidentas R.Kurlianskis - už papirkimus ir prekybą poveikiu, buvęs Seimo narys ir buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis - už kyšininkavimą, prekybą poveikiu ir neteisėtą praturtėjimą, Seimo narys ir buvęs Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gapšys - už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu. Beje, trijulei kovą buvo palengvintos įkalinimo sąlygos - vyrai perkelti į lengvąją nuteistųjų grupę.

Taip pat šioje byloje nuteisti: buvęs Seimo narys ir buvęs Liberalų sąjūdžio tarybos narys Šarūnas Gustainis - už kyšininkavimą, buvęs Seimo narys ir buvęs Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Gintaras Steponavičius - už piktnaudžiavimą tarnyba, koncernas „MG Baltic" - už papirkimą ir prekybą poveikiu, Liberalų sąjūdis - už kyšininkavimą, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimą, Darbo partija - už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu.

Bylą 2018-2022 m. nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas visus šiuos veikėjus buvo išteisinęs.

Trumpiau kalės, mažiau mokės

Vis tik LAT dalį kasacinių skundų argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo pripažino pagrįstais. R.Kurlianskiui ir V.Gapšiui buvo sutrumpintos laisvės atėmimo bausmės.

Pirmajam vietoje 6 metų skirta kalėti 5,5 metų ir 16 947 eurų bauda (buvo 18 830 eurų), o antrajam vietoje 4,5 metų - 4 metai ir 3 mėn.

Š.Gustainiui vietoje 18 830 eurų skirta 15 064 eurų, Liberalų sąjūdžiui vietoje 376, 6 tūkst. eurų - 374 717 eurų, bendrovei „MG grupė" vietoje beveik 1,13 mln. eurų - per 1,1 mln. eurų baudos.

Kita apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria E.Masiuliui skirtas laisvės atėmimas 5,5 metams, G. Steponavičiui - 15 064 eurų, Darbo partijai - 301 280 eurų baudos, palikta nepakeista.

Taip pat R.Kurlianskiui 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, visuomenės informavimo priemonėse, E.Masiuliui, V. Gapšiui, Š.Gustainiui 5 metams, o G.Steponavičiui - 4 metams atimta teisė būti išrinktiems ar paskirtiems į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas, iš E.Masiulio iš viso konfiskuota 241 490 eurų, iš V. Gapšio išieškota 8000 eurų valstybės naudai, iš Š.Gustainio - 4350 eurų.

Kaip įgijo įtaką politikams

Skandalingoji istorija prasidėjo, kai Specialiųjų tyrimų pareigūnai apie 7 mėnesius klausėsi R.Kurlianskio ir E.Masiulio, kitų politikų pokalbių, o 2016 m. gegužę užfiksavo, kaip koncerno atstovas šalia Seimo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje padavė politikui degtinės dėžutę. Joje pareigūnai aptiko 90 tūkst. eurų, o E.Masiulio rankinėje - per 16 tūkst. eurų.

LAT pažymėjo, kad byloje nustatyta politinės korupcijos požymių, ji apima politikos dalyvių piktnaudžiavimą viešąja galia, siekiant asmeninės naudos ar naudos partijai arba kitokiai politinei, privačiai organizacijai. Konstatuota, kad padarytais nusikaltimais buvo daromas poveikis valstybės ekonomikai, sąžiningai konkurencijai, buvo neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas.

Korupcinio pobūdžio veikos pasireiškė koncerno „MG Baltic" pasirinkta strategija byloje nustatytu laikotarpiu susitikinėti su politinių partijų vadovais bei nariais, tiesiogiai ar netiesiogiai siūlant ar leidžiant suprasti, kad koncernas vienokia ar kitokia forma gali suteikti finansinės paramos partijoms ar konkretiems kandidatams 2016 m. Seimo rinkimuose.

Koncernas, per vieną iš vadovų - R. Kurlianskį - palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis, ne tik sukūrė prielaidas, bet ir įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir tam tikrus koncernui naudingus sprendimus.

Net ir pasikeitus įstatymo įtvirtintam reglamentavimui, kai juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti paramą politinėms partijoms, koncernas ieškojo būdų, kaip ir toliau vienokia ar kitokia forma susitarti su politinių partijų atstovais dėl finansinės paramos partijoms suteikimo.

Tai buvo daroma pasirenkant įvairias konspiracines schemas - pavyzdžiui, byloje nustatyti atvejai, kai kyšiai, užmaskuoti kaip parama, buvo pervedami ne tiesiogiai pačioms partijoms, buvo kuriami daugialypiai ryšiai ir santykiai, įskaitant ir fiktyvius, tarp juridinių, taip pat ir tarp juos valdančių fizinių asmenų, siekiant paslėpti pinigų ar kitokios naudos plačiąja prasme judėjimą ir suklaidinti dėl tikrojo naudos gavėjo ar lėšų paskirties.

LAT atkreipė dėmesį, kad nuteistieji V.Gapšys, E.Masiulis, Š.Gustainis, G.Steponavičius veikos padarymo metu buvo Seimo nariai, kuriems keliami aukšti reikalavimai, grindžiami sąžiningumo, teisingumo, nesavanaudiškumo, pagarbos įstatymams ir jų laikymosi principais. Todėl, priešingai nei teigė kasatoriai, konstitucinis Seimo nario laisvojo mandato principas negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad būtų priimti su Konstitucija nesuderinami sprendimai.

„Atsižegnojo" nuo R.Kurlianskio

Kaip anksčiu informavo „Elta", nagrinėjant LAT bylą nuotoliniu būdu dalyvavęs R.Kurlianskis tikino, kad susitikimų su politikais metu nesiekė sudaryti ir nesudarė korupcinių susitarimų: „Nė viename pokalbyje neužfiksuotas susitarimas ar principas „Tu - man, aš - tau". <...> Daugelyje epizodų neužfiksuotas net susitarimas dėl veiksmų, juo labiau - dėl nusikalstamų veiksmų."

Nuteistasis sakė, kad jo domėjimasis teisėkūra, ypač, kuri susijusi su verslo aplinka, yra natūralus.
Koncerno „MG Grupė" advokatas Linas Belevičius aiškino, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog R.Kurlianskis, susitikinėdamas su politikais ir tardamasis dėl poveikio darymo, kyšių, veikė šios Dariaus Mockaus įkurtos įmonių grupės vardu. „Pagal faktines aplinkybes R.Kurlianskio negalima vadinti koncerno faktiniu vadovu", - citavo „Elta" advokatą.

L.Belevičiaus teigimu, R.Kurlianskis ėjo pareigas tam tikrose kitose įmonėse, pavyzdžiui, „MG Baltic Media", LNK, kurios susiję su koncernu, tačiau negalima tiesiogiai sieti ir tapatintis su juo:

„Visais atvejais dėl visų veikų, kurios yra inkriminuotos, naudą galėjo gauti kitos savarankiškos įmonės, interesą galėjo turėti kitos įmonės, bet ne koncernas."

Advokatas tikino, kad pagrindinis kyšio dalykas yra degtinės butelis ir pinigai, kuriuos R.Kurlianskis perdavė E. Masiuliui, bet byloje nenustatyta, kad jie priklausytų koncernui.

L.Belevičiaus svarstė, kad Apeliacinis teismas galėjo patirti politinę įtaką, nes rėmėsi 2018 m. Seime patvirtintos parlamento laikinosios tyrimo komisijos išvada, kurioje koncernas „MG Baltic" yra pavadintas grėsme nacionaliniam saugumui.