Teismui nepavyko atversti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo bylos

Kaip žurnalistams teisme sakė valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Marius Venskūnas, pradėti nagrinėti bylą nepavyko, nes teismo posėdyje nedalyvavo vieno iš kaltinmųjų gynėja.

„Šiandien posėdis iš esmės neįvyko, įrodymai tirti byloje iš esmės nepradėti, nes viena iš kaltinamųjų gynėjų negalėjo dalyvauti šiandien posėdyje, tai posėdis buvo atidėtas", - sakė prokuroras.

Anot jo, kadangi byloje yra „jautrių duomenų", teismas nutarė, kad posėdžiai joje bus uždari.

Tiesa, M. Venskūnas atskleidė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji iš dalies pripažįsta kaltę.

„Ikiteisminio tyrimo metu apskritai yra dalinis pripažinimas dėl inkrimuotų nusikalstamų veikų, o smulkmenų nenorėčiau komentuoti", - sakė M. Venskūnas.

Kitas teismo posėdyje byloje numatytas rugpjūčio 27 d.

Prokuratūra: kaltinamieji vykdė GRU užduotis

Baudžiamoji byla dėl pernai Merkinėje išniekinto Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago paminklo teismui perduota liepos pradžioje.

Kaltinimai byloje pateikti trims asmenims, kurie nėra Lietuvos piliečiai. Du iš jų turi dvigubą pilietybę, tai yra Estijos ir Rusijos, trečias kaltinamasis - Rusijos pilietis. Kaltinamieji yra Talino miesto gyventojai.

Minimi trys asmenys yra kaltinami dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, turto sunaikinimo ar sugadinimo ir kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad minėti asmenys, veikdami organizuotoje bendrininkų grupėje, vykdė Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų užduotis, konkrečiai - GRU (Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba - ELTA), siekiant destabilizuoti padėtį valstybėje, tai yra paveikti konstitucinę santvarką, teritorinį vientisumą, suverenitetą, gynybos ir ekonomikos galias. Kaip nustatyta tyrimo metu, pradinėje veiklos stadijoje buvo atliktos tam tikros įžvalgos, veikla buvo nukreipta į atmintinų vietų, atmintinų paminklų naikinimą, išniekinimą.

Anot teisėsaugos, kaltinamiesiems už užduotis buvo siūlomas nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų siekęs atlygis, kuris atskirais atvejais buvo išmokėtas.

Prokuratūros duomenimis, šioje byloje kaltinimų sulaukę asmenys yra įvykdę panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas visose trijose Baltijos valstybėse.

Už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 7 metų. Už turto sunaikinimą ar sugadinimą yra numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų, o už kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Paminklas apipiltas dažais pernai

ELTA primena, kad partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui skirtas paminklas Merkinėje raudonais dažais buvo aplietas pernai sausio 29-ąją.

Seimas 2018 m. priimta deklaracija pripažino partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu. A. Ramanauskas-Vanagas nuo Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje 1954 m. lapkričio 26 d. iki 1957 m. lapkričio 29 d. (jo paties nužudymo KGB kalėjime Vilniuje) buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas.

Po ilgai trukusių mokslinių tyrimų ir paieškų A. Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti 2018 m. birželį Našlaičių kapinėse, Vilniuje, Antakalnio rajone. Palaikų autentiškumas buvo nustatytas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus.

Su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago (1918-1957) valstybinių laidotuvių ceremonija, vyko 2018 m. spalio 5-6 d. Vilniuje.