1 nuotr.Palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, lietuviai mažiausiai linkę rimtai vertinti finansinės atsargos kaupimą. Kaip rodo SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas, finansinę pagalvę kaupia trečdalis (26 proc.) lietuvių, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje kaip prioritetą tai įvardijo 58 proc. jaunų estų ir 48 proc. latvių.
Nors latviai ir estai finansine atsarga rūpinasi labiau negu lietuviai, pensijai kaupti jie taip pat neskuba. Anot apklausos, taupymą pensijai kaip vieną svarbiausių finansinių tikslų įvardija vos 7 proc. lietuvių. Daugiausiai tokių (11 proc.) yra tarp 40–49 metų gyventojų, mažiausiai – tarp jaunimo (2 proc.). Estijoje kaupimą pensijai finansiniu prioritetu laiko 11 proc. gyventojų, Latvijoje – 13 proc.
„Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai nėra labai apsisprendę taupyti – mūsų kaimynai daug rimčiau vertina finansinės atsargos klausimą. Visose šalyse gyventojai vis dar linkę atidėti ir kaupimą pensijai, kuri labiausiai ima rūpėti keturiasdešimtmečiams ar dar vyresniems gyventojams“, – tyrimą komentavo SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Ribotai visose Baltijos šalyse vis dar suvokiama ir investavimo svarba. Tai, kad investicijos yra vienas svarbiausių finansinių tikslų, nurodo 12 proc. lietuvių. Daugiausia tokių tarp 40–49 metų gyventojų (18 proc.). Estijoje investicijos bendrai labiausiai rūpi 13 proc. gyventojų, tik daugiausia tokių žmonių tarp 18–39 metų gyventojų. Latvijoje investicijas savo finansiniu prioritetu laiko 9 proc. gyventojų, o labiausiai jos rūpi jaunimui iki 29 metų.
Baltijos šalių gyventojų finansinių prioritetų tyrimą šių metų kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Jo metu apklausta po 1 tūkst. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.
