Tyrimas: iš pensijų fondų trauktis ketina trečdalis kaupiančiųjų, ketvirtadalis planuoja likti

Labiau kaupimą nutraukti linkę mažas pajamas turintys gyventojai (53 proc.), 18-30 metų amžiaus žmonės (54 proc.), mažas pajamas gaunantys respondentai (53 proc.), vidurinį išsilavinimą turintys gyventojai (48 proc.), taip pat moterys (41 proc.)

Tuo metu pasilikti kaupime labiau linksta 40-60 metų amžiaus asmenys (34 proc.), vidutines pajamas gaunantys gyventojai (32 proc.), vyrai (32 proc.), aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai (30 proc.)

Iš viso pensijų fonduose po reformos pasilikti ketina 28 proc. kaupiančiųjų.

„Apklausa todo, kad žmonės vis dar labiau linkę vadovautis emocijomis nei faktiniais sprendimais“, – tyrimo rezultatų pristatyme antradienį sakė „SEB Life and Pension Baltic SE“ vadovė Iveta Pigagienė.

Kaip rodo apklausos duomenys, gyventojams vis dar trūksta informacijos apie pensijų sistemos pertvarką – 3 iš 5 respondentų (62 proc.) teigia, jog nėra gerai susipažinę su pasitraukimo iš pensijų fondų sąlygomis ir nežino, kokią dalį sukauptos sumos galėtų atsiimti.

Remdamasis Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, SEB bankas nurodo, kad pasitraukus iš pensijų fondų senatvėje gyventojų pajamos sudarys 30 proc. esamo jų lygio.

Tyrimo duomenimis, 53 proc. apklaustųjų nurodė su tokio dydžio pajamomis išgyventi negalėsiantys, 31 proc. nurodė, kad išgyventi galėtų, tačiau sunkiai, ir 8 proc. teigė, kad su tokiomis pajamomis išgyventų.

„Kitų metų žmonių pasirinkimai turės įtakos skurdo lygiui 10 metų laikotarpiu“, – kalbėjo SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Anot jo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rodikliai rodo, kad santykis tarp esamų ir senatvės pajamų, kitaip sakant, prognozuojama pajamų pakeitimo norma, Lietuvoje pasitraukus iš pensijų fondų sumažėja 20 proc. punktų.

Įtraukus papildomą kaupimą, ji siektų apie 48 proc., o pasitraukus iš papildomo kaupimo galėtų sudaryti 30 proc.

I. Pigagienė taip pat sakė, kad pasitraukimas iš kaupimo antroje pensijų pakopoje didina skurdą pensiniame amžiuje.

Pasak T. Povilausko, siekiant palaikyti būsimus pensininkus, ateityje gali tekti didinti socialinio draudimo mokesčius ir ilginti pensinį amžių, didinti imigracijos srautus.

„Gali būti ir kitas būdas – didinkime savo atsakomybę ir nepalikime visko valdžiai“, – pridūrė ekonomistas.

Investuoti geriau nei pensijų fondai gali nepavykti

Apklausa parodė, kad 47 proc. kaupiančiųjų mano, kad pasitraukę iš kaupimo galėtų pasiekti tokių pačių ar geresnių rezultatų nei pensijų turto valdytojai, 24 proc. teigė su tuo nesutinkantys, dar 29 proc. nurodė, kad jiems sunku į tai atsakyti.

Tai, kad investuoto gali sėkmingiau nei pensijų fondų valdytojai, mano 67 proc. kaupimo sistemą palikti ketinančių žmonių.

Tačiau, kaip teigė „SEB Life and Pension Baltic SE“ vadovė, duomenys rodo, kad Lietuvoje savarankiškai vis dar investuoja nepakankamai didelė dalis šalies gyventojų, tarp jų daugiausia – į trečiąją pensijų pakopą, investicinius fondus, obligacijas, akcijas.

„Tai yra paradoksas, kur mes esame šiai dienai ir koks yra tikėjimas arba pasiteisinimas, kodėl žmonės nori išeit – teigia, kad gali investuoti geriau“, – teigė I. Pigagienė.

Anot SEB vyriausiojo ekonomisto, pensijų fondų investicinė grąža pastaraisiais metais augo, tačiau dar reikia laiko, kad įsibėgėtų sudėtinių palūkanų efektas.

„Šiuo metu veikiančių fondų grąža yra 9,4 proc., skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondo atsiradimo. Man atrodo, kad tai yra gera grąža, iš esmės žmogui nieko nedarant“, – sakė T. Povilauskas.

Visuomenės nuomonės apklausą spalį SEB užsakymu atliko bendrovė „Norstat“, jos metu apklausta 1 tūkst. 18–74 metų amžiaus respondentų.

Seimas antrosios pensijų pakopos reformai pritarė šį birželį, ji įsigalioja kitąmet.

Gyventojai iš pensijų fondų galės laisvai trauktis dvejus metus, o nusprendę likti kaupime – toliau pasirinkti standartinę 3 proc. mėnesio įmoką nuo atlyginimo, ją didinti ar stabdyti įmokas vieneriems metams, šį laikotarpį pratęsiant.

Atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.

Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galės be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) spalį skelbė, jog antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą.

Skirtingais skaičiavimais, prognozuojama, kad iš pensijų fondų gali pasitraukti 30-50 proc., fondai gali netekti apie 2 mlrd. eurų valdomo turto.