„Norstat“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai mokyklose įgyja mažiausiai žinių apie finansus, lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Jaunesni respondentai apie finansus daugiau sužino iš nuomonės formuotojų, o plačiausiai šiuo šaltiniu naudojasi estai, praneša bankas „Citadele“.
Apklausos duomenimis, dažniausiai finansinio raštingumo mokomasi šeimoje (35 proc. lietuvių, 30 proc. latvių ir 37 proc. estų respondentų). Kad daugiausia žinių apie finansus įgijo mokykloje, nurodė 16 proc. lietuvių, 23 proc. latvių ir 31 proc. estų respondentų. Kituose mokymuose ar paskaitose įgiję žinių teigia 33 proc. lietuvių, 14 proc. latvių ir 18 proc. estų apklaustųjų.
„Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse, Rūtos Ežerskienės teigimu, mokyklos ir šeimos vaidmuo, suteikiant žinių apie finansus – esminis.
„Šeimoje galime išmokti praktiškai elgtis su pinigais – sudaryti mėnesio biudžetą, sekti šeimos išlaidas, mokytis atsakingai elgtis su gautais kišenpinigiais, taupyti. Mokykloje galime gilintis į kiek sudėtingesnius finansinius reiškinius ir terminus, išmokti atpažinti ir apsisaugoti nuo finansinių apgavysčių“, – pastebi R. Ežerskienė.
Tyrimas atskleidė, kad estai kone dvigubai dažniau nei latviai ar lietuviai semiasi žinių apie finansinį raštingumą iš nuomonės formuotojų.
Apklausos respondentai taip pat nurodė reikalingų žinių finansinio raštingumo klausimais gaunantys iš finansų įstaigų, žiniasklaidos, socialinių tinklų, bendraminčių klubų bei draugų.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų birželį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.