Tyrimas: finansiškai saugiai jaučiasi trečdalis lietuvių

„Draudimo bendrovės ERGO užsakymu Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai, palyginti su latviais ir estais, yra kiek geriau pasiruošę galimiems finansiniams iššūkiams, tačiau situacija vis tiek kelia nerimą. Lyginant Baltijos šalis, lietuviai išlieka optimistiškiausi – net 53 proc. sako turintys pakankamai santaupų, kad galėtų pusmetį padengti savo įsipareigojimus. Latvijoje tokių gyventojų – 41 proc., o Estijoje – tik 38 proc.“ – rašoma pranešime.

„Tačiau šie skaičiai nebūtinai reiškia realų saugumą – tyrimas parodė, kad nemaža dalis žmonių, nors ir tiki turintys pakankamai santaupų, vis tiek pripažįsta, kad susidūrę su netikėtu darbingumo praradimu susitvarkytų sunkiai“, – nurodo bendrovė. 

Remiantis apklausos rezultatais,  14 proc. Lietuvos respondentų, netekę darbingumo šešiems mėnesiams, visiškai nesugebėtų vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, tokių kaip būsto paskolos, nuoma ar komunaliniai mokesčiai. Tuo metu dar 26 proc. gyventojų sako, kad su visais įsipareigojimais susitvarkyti būtų itin sunku. 

Pasak bendrovės, tokios situacijos dažniausiai kyla dėl netikėto sveikatos sutrikimo, pavyzdžiui, sunkios traumos ar rimtos ligos, dėl kurių žmogus negali dirbti ir praranda nuolatines pajamas.

„Palyginimui, Latvijoje net 22 proc. gyventojų teigia visiškai nepajėgsiantys vykdyti įsipareigojimų, o Estijoje tokių dar daugiau – net 25 proc. Nors statistiškai Lietuva atrodo stipriau už kaimynines šalis, situacija vis tiek rodo, kad kas antras šalies gyventojas neturi tvaraus finansinio pamato, kuris leistų stabiliai išgyventi pusmetį be pajamų“, – rašoma pranešime. 

Moterys finansiškai yra mažiau apsaugotos nei vyrai

Tyrimas taip pat atskleidė, kad moterys visose trijose Baltijos šalyse yra finansiškai mažiau apsaugotos nei vyrai. Lietuvoje po 14 proc. moterų ir vyrų sako, jog neturėtų galimybės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų netekę darbingumo, tačiau moterų pasitikėjimas savo galimybėmis yra mažesnis – 24 proc. jų yra tikros, kad sugebėtų susitvarkyti, kai tuo tarpu tarp vyrų šis rodiklis siekia 31 proc.

„Vertinant skirtingų amžiaus grupių duomenis, ryškiausiai pažeidžiama grupė – jauni žmonės iki 29 metų. Lietuvoje net 51 proc. šios amžiaus grupės respondentų teigia, kad jiems būtų sunku arba visiškai neįmanoma vykdyti įsipareigojimų netekus darbingumo pusmečiui. Latvijoje šis rodiklis dar aukštesnis – 61 proc., o Estijoje – 59 proc.“ – nurodoma pranešime.

Apklausa atlikta 2025 m., kiekvienoje Baltijos šalyje apklausus ne mažiau kaip 1 tūkst. gyventojų.