Ukrainos vėliavos akių nebado

Pareigūnai mano, kad jokio nusižengimo čia nėra. Tuo tarpu skundus parašęs teisininkas, Seimo narys Ignas Vėgėlė kartoja vėliavų įstatymą ir sako, kad tokie sprendimai yra ne teisiniai, o politiniai. Vyriausybė, žadėjusi ieškoti teisinių sprendimų, kol kas atsitraukė.

I.Vėgėlė įsitikinęs - nes supranta, kad tai prieštarautų Konstitucijai.

Dėl lygiaverčiai su Lietuvos vėliava kabančių Ukrainos vėliavų I.Vėgėlė jau parašė tris pareiškimus policijai.

Juos tyrė Vilniaus ir Klaipėdos apskrities pareigūnai ir tiek vieni, tiek kiti nustatė, kad administracinio nusižengimo požymių nėra.

Pareiškimai buvo pateikti dėl ant Vilniuje esančio Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus, Migracijos departamento ir Palangoje įsikūrusio Palangos gintaro muziejaus pastatų kabančių Ukrainos vėliavų.

Jos kabo šalia Lietuvos vėliavos.

Negalės net skųsti

„Vakaro žinių" kalbintas I.Vėgėlė priimtus policijos sprendimus vadina politiniais.

„Vertinu tai kaip politinius, o ne teisinius sprendimus. Nes sprendimas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais. Tuose sprendimuose nėra nė vieno teisinio argumento, kuris paaiškintų, kokiu pagrindu užsienio valstybės vėliavos nuolat ir lygiavertiškai su Lietuvos kabinamos ant valstybinių pastatų. Ten paminėtas Vėliavų įstatymo 12 straipsnis, bet net nepaminėta Konstitucija. Remiamasi tuo, kad Lietuva remia Ukrainą ir su ja solidarizuojasi, todėl, jų nuomone, jokio pažeidimo šioje situacijoje nėra.

Keisčiausiai, kad net neanalizuojama, kurioje vietoje tos vėliavos yra kabinamos. Šiuo atveju kalbame apie užsienio valstybės vėliavą, kuri nuolat ir lygiavertiškai Lietuvos vėliavai kabinama toje vietoje, kurioje keliamos vėliavos, siekiant identifikuoti instituciją. Dabar priėjus prie tos institucijos, sunku nustatyti, kokios valstybės institucija tai yra", - sakė I.Vėgėlė.

Teisininkas paaiškina,: kadangi jis nėra pripažintas kaip nukentėjęs, neturi galimybės susipažinti ir su visa policijos surinkta medžiaga. Be to, nėra jokios galimybės tokį sprendimą skųsti.

Politikas neatmeta, kad tyrimo metu pareigūnai net neapklausė institucijų, ant kurių pakabintos Ukrainos vėliavos, vadovų: „Neatmetu tokios galimybės, nes susipažinti su byla niekas neleidžia, skųsti sprendimo negalima. Gali būti, kad ir tyrimas buvo apsimestinis.

Žinau, kad dėl to į policiją kreipėsi ir daugiau piliečių. Tad tai gali būti tik standartinis atsakymas, net neatliekant jokio didesnio tyrimo. Ir tokius sprendimus priima policija, kuri taip pat kelia ant savo pastatų Ukrainos vėliavą. Kieno policija tai yra?"

Įstatymas nenumato

Lietuvos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas numato, kad užsienio valstybių vėliavos gali būti nuolat iškeliamos tik prie, virš ar ant užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių, ES institucijų, tarptautinių viešųjų organizacijų atstovybių bei jų vadovų rezidencijų pastatų, kitų Lietuvoje teisėtai įsteigtų užsienio valstybių valstybinių įstaigų, ES ir tarptautinių institucijų pastatų.

Taip pat pažymima, kad ant valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų vėliavos gali būti iškeliamos tik tuo metu, kai jose lankosi oficialūs svečiai ir specialiųjų misijų atstovai, taip pat atmintinų dienų ar oficialių tarptautinių renginių šiose institucijose ir įstaigose proga.

Administracinių nusižengimų kodeksas už vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimą gyvenamųjų namų savininkams užtraukia nuo 10 iki 12 eurų ir baudą, o valstybės ir savivaldybių institucijų vadovams nuo 10 iki 16 eurų baudą.

Vyriausybė atsitraukė

Jau net Seime kilo diskusija dėl to, kad Ukrainos vėliava Seimo posėdžių salėje iš esmės prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Tad iniciatyvos paprašyta imtis Vyriausybės, kad Ukrainos vėliava galėtų teisėtai kabėti Lietuvos parlamente šalia Lietuvos trispalvės.

„Seimo valdyba suvokia, kad nėra teisinio reguliavimo, kuris tokius atvejus leistų.

Ji kreipėsi į Vyriausybę, prašydama pateikti įstatymo projektus tam, kad būtų sureguliuota ši teisinė bazė. Vidaus reikalų ministerija atsakė, kad neketina teikti jokių įstatymo projektų, nes tai nenumatyta Vyriausybės programoje. Tuomet Seimo valdyba kreipėsi antrą kartą. Mano žiniomis, šiuo metu nevyksta joks procesas. Iš Vidaus reikalų ministerijos naujo atsakymo dar jokio nemačiau.

Kodėl jie taip daro? Manau, todėl, kad pasiūlyti tokį įstatymo projektą nėra teisinės galimybės. Tai supranta net konservatoriai, kurie 2023 m. registravo du įstatymo projektus, bet atsisakė juos teikti į Seimo posėdžių salę, nes bet koks toks projektas prieštarautų Konstitucijai", - sako I.Vėgėlė.

Jis sako jau sulaukęs kritikos, esą kovoja su Ukrainos vėliavomis: „Tai yra melas. Aš kovoju už Lietuvos valstybės simbolius. O Ukrainos simboliai gali būti pateikiami pagal įstatymus.

Pavyzdžiui, kaip daro Krašto apsaugos ministerija. Prie įėjimo yra keliamos Lietuvos, ES, NATO vėliavos, o norint parodyti paramą Ukrainai, vėliava iškabinama kitoje vietoje. Galima ne tik vėliavą pakabinti, bet ir pastatą spalvomis apšviesti. Yra įvairių būdų parodyti paramą Ukrainai.

Teisinėje valstybėje privalome gerbti teisę. Galime solidarizuotis su kitais asmenimis ar valstybėmis, bet gerbti teisę ir savo valstybę, privalome. Deja, mūsų teisinėje sistemoje nereaguojama į neteisėtumą ir tai daroma nebe pirmą kartą. Šis vėliavų iškėlimas yra tik viešųjų ryšių tikslas. Nes tikroji parama rodoma ne taip.

Esu tikras, kad praėjus tam tikram laikui, visi sutiks, kad jokių svetimų vėliavų prie valstybinių institucijų būti negali. Tai, kas dabar vyksta, yra paralelinė realybė. Su teise čia nėra nieko bendro."