Užsienyje į bėdą papuolę lietuviai „Spartano“ paprastai nesulaukia

Iš saugios Austrijos parskridusį į Vilnių ne paprastu keleiviniu reisu už savo asmeninius pinigus, bet mūsų kariuomenės lėktuvu „Spartan". Internautai šaiposi, kad šis skrydis yra savotiškas D.Šakalienės kyšis.

Tuo tarpu jauna Lietuvos pilietė, šį birželį staiga Balyje (Indonezija) susirgusi gyvybei ypač pavojinga kepenų tromboze, nebuvo pagerbta evakuacija „Spartanu" į Singapūrą (tai buvo artimiausia vieta, kur lietuvei galima atlikti operaciją).

Neabejingi Lietuvos piliečiai patys surinko 45 tūkst. JAV dolerių, reikalingų merginos pervežimui bei gydymui. „Spartano", skirtingai nei M.Laurinavičius, negavo.

Gal dėl to, jog D.Šakalienės nepaprašė, o gal dėl to, jog Indonezija nėra „karštasis taškas". O ir susirgusi lietuvė nėra politikos ekspertė.

Piligrimai įstrigo Betliejuje

2023 m. spalį, kai „Hamas" atakavo Izraelį, Betliejuje (Palestina) įstrigo grupė lietuvių maldininkų, tarp jų - ir Jiezno šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas, teologijos magistras Rolandas BIČKAUSKAS. Todėl kunigas puikiai supranta, kaip tuo metu jaučiasi žmonės, bijantys, jog dėl karinių veiksmų tuoj bus uždaryta oro erdvė ir negalės grįžti į Tėvynę.

„Iš išorės atrodė baisiau nei buvo iš tikrųjų, - prisimena R.Bičkauskas, - pasienis tarp Palestinos ir Izraelio nebuvo uždarytas, tik buvo dokumentų patikra. Tai mes laisvai privažiavome su autobusu, mus patikrino - ir įvažiavome į Izraelį.

Pradžioje skambinome į Lietuvos ambasadą Izraelyje, klausėme, ką mums daryti, kadangi mūsų lėktuvas jau neskrido. Vykome į oro uostą, ieškojome bilietų į kitus lėktuvus, bet daug kas buvo atšaukę skrydžius į Izraelį, nors oro erdvė ir nebuvo uždaryta.

O lėktuvai, kurie dar buvo, skraidino tuos keleivius, kurie anksčiau buvo įsigiję bilietus. Realiai jau nebuvo kur jų įsigyti. Jordanija pasienį buvo uždariusi, Kipro oro erdvė uždaryta, o Lietuvos ambasada iš pradžių pasakė, kad niekuo negali padėti.

Tada mes ėmėme ieškoti, kur apsistoti. Suradome Betliejuje (Palestina) viešbutį, kur anksčiau buvome apsistoję, ten dar buvo laisvų vietų, tai ir grįžome į Betliejų atgal. Paskui pas mus atvažiavo ir ambasados atstovai. Sakė - mes palaikome jus, bet laukiame, ką pasakys Vilnius. Dar pasiūlė susisiekti su artimaisiais, sakė - taigi giminių turite, tegul atsiunčia pinigų.

Tada prasidėjo nerimas, pasklido visokios kalbos apie mus Lietuvos žiniasklaidoje, visuomenė pradėjo labiau domėtis mūsų situacija - ir tada su mumis susisiekė Nacionalinis krizių valdymo centras (įsteigtas tais pačiais 2023 m. - aut. past.) ir rado sprendimą.

Tuomet irgi Gediminas Žiemelis siuntė lėktuvą, bet paprašė susidėti po 1000 eurų už skrydį ir pinigus sumokėti į priekį. O pas mus maldininkų grupėje - 42 žmonės, iš kur pas mus tokie pinigai - 42 000 eurų? Todėl už mus užmokėjo Lietuvos valstybė, pinigų grąžinti nereikėjo. Žmonės, kurie nepriklausė mūsų grupei, mokėjo už bilietus.

Tiesa, dar tris paras laukėme, kol visos lėktuvo vietos užsipildys. Oro uoste ant grindų, suolų atsiguli - ir miegi. Sunkiausia buvo nežinomybė. Niekas nieko tiksliai nesako, sklinda kalbos, jog tuoj užsidarys oro erdvė. Antras dalykas - maldininkų grupė didelė, atsakomybė už tuos žmones irgi yra. Kai vienas keliauji, tai tik už save atsakai, o čia - visas būrys. Nerimo buvo labai daug.

Žmonės, kurie buvo pajėgūs už bilietą susimokėti, vis tiek neišskrido anksčiau. Teko visiems vienodai laukti. Tuo pačiu lėktuvu skridome į Vengriją, o iš ten po 3-4 valandų kitas lėktuvas mus nuskraidino į Vilnių. Mokėti vėl nereikėjo, nes apmokėjo valstybė. Mus pagal sąrašą į lėktuvą priėmė. Puikiai suprantu, ką dabar žmonės jaučia Izraelyje, negalėdami iš ten išvykti!"

„Spartano" nauda

Reikia pripažinti, jog M.Laurinavičius nėra pirmas civilis lietuvis, evakuotas iš „karštųjų taškų" su „Spartanu".

2008 m. per Sakartvelo ir Abchazijos karinį konfliktą „Spartanas" parskraidino į Lietuvą 39 mūsų piliečius, tarp jų - ir mažus vaikus.

2024 m., kai tarp Izraelio ir „Hamas" vėl prasidėjo kariniai veiksmai, Lietuvos piliečiai buvo evakuojami „Spartanu".

Kadangi šis lėktuvas nėra keleivinis ir neturi daug vietų, „Spartanui" teko atlikti net tris reisus, per kuriuos iš viso buvo išgabenti į saugią vietą 106 keleiviai.

Saugi vieta visiškai nereiškia, kad žmonės iš karšto taško visada evakuojami tiesiai į savo valstybę. Ne, saugia vieta laikoma bet kokia karštam taškui artimiausia valstybė, kurioje nevyksta kariniai veiksmai, tuo metu nėra išsiveržusių ugnikalnių, cunamių, žemės drebėjimų ir pan.

Tad pastaruoju Lietuvos piliečių evakuacijos atveju tokia saugi šalis buvo Jordanija, o 2024-aisiais lietuviai buvo nuskraidinti į saugų Turkijos kurortą Antaliją. Iš čia vieni pasiekė Lietuvą savo lėšomis (skrydžio į Lietuvą kaina - 150-300 Eur), dalį dykai parskraidino viena lietuviška turizmo bendrovė, o likusieji sugrįžo „Spartanu".

2024 m. spalį lietuvius teko evakuoti ir iš Libano. Mūsiškis „Spartan" iš Libano sostinės Beiruto parskraidino į Vilnių 31-ą asmenį, tarp jų - ir 8-is vaikus. Evakuaciją vykdę asmenys vėliau buvo apdovanoti Krašto apsaugos ministerijos.

„Nemuno Aušros" lyderis Remigijus Žemaitaitis vakar teigė pareikalavęs, kad būtų atliekamas tarnybinis patikrinimas: kas davė nurodymą, kieno paliepimu vyko M.Laurinavičiaus evakuacija.

Naudingi patarimai

Jei Lietuvos pilietis užsienyje apvagiamas ar dėl kitų priežasčių likęs be pinigų ir neturi lėšų grįžti į Lietuvą, jis gali kreiptis į toje šalyje esančią mūsų valstybės atstovybę - ambasadą ar konsulatą. Čia dirbantys padės nelaimėliui susisiekti su artimaisiais, kad atsiųstų pinigų.

Jei nelaimėlis neturi jokių asmenų, iš kurių galėtų pasiskolinti, bus kebliau. Mat valstybė mieliau linkusi finansuoti tik palaikų iš užsienio pervežimą iki 3780 Eur. Tiesa, ir gyvas lietuvis, likęs užsienyje visiškai be cento ir neturintys turtingų giminaičių, gali pasiskolinti iš valstybės.

Prieš tai pateikęs Lietuvos diplomatinei atstovybei prašymą, asmens dokumentą, jei reikia - gydymo įstaigos išvadas ir t.t. Prašymas turi būti patenkintas per tris darbo dienas, tačiau grynųjų pinigų nelaimėlis negaus. Atstovybė pati apmokės grįžimo į Lietuvą bilietą ir laikinos nakvynės bei maitinimosi išlaidas. Grįžęs į Lietuvą, pilietis turės per tris mėnesius pervesti skolą į URM sąskaitą. O jei neperves, skola bus išieškota per antstolius.

Jei Lietuvos piliečiai dėl kokių nors nenumatytų aplinkybių užsienyje atsiduria „karštuose taškuose", pvz., prasideda kariniai veiksmai, tokiais lietuviais rūpinasi ne tik URM, bet ir nuo 2023 m. veikiantis NKVC.