Vaikų pažinčių grupėse rašinėja iškrypėliai

Vaikų grupėse - suaugę vyrai

Vienoje mamų grupėje socialiniame tinkle verda diskusijos apie pažinčių grupes, kurios skirtos vaikams ir paaugliams. Tokių yra daugybė. Jau grupių pavadinimuose nurodoma, kokio amžiaus vartotojams jos skirtos. Tas cenzas įvairus, yra netgi tokių grupių, kur pažinčių ieškoti kviečiami asmenys nuo 10 iki 15 m.

Tačiau panaršius tose grupėse, greitai galima pamatyti įtartinų veikėjų. Pavyzdžiui, gerokai virš 30 metų vyrų, kurie ne tik spaudžia „patinka" po įvairiomis nepilnamečių nuotraukomis, bet ir drąsiai rašo, kad ieško pažinčių ir netgi nurodo, kokio amžiaus asmenys domina arba parašo: „Kuo jaunesnė, tuo geriau."

Galima rasti ir daug vyresnių, 50-ečių vyrų įrašų, kuriuose kviečiama pabendrauti. Galima tik spėlioti, kiek tokiose grupėse yra vyrų, kurie viešai nesiskelbia, bet rašinėja vaikams privačiai, ieškodami pažinčių, o gal netgi apsimesdami bendraamžiais.

Ragina žalotis ir žudytis

Tai ne vienintelis pavojus socialiniame tinkle, tykantis jaunų internautų. Neseniai plito istorijos, kaip patiklius paauglius ir vaikus užkalbina internautai, siūlantys „žaidimą". Jo metu diktuojamos užduotys, kurios ragina žaloti save ar netgi nusižudyti. Panašus žaidimas, pavadinimu „Mėlynasis banginis", jau buvo paplitęs prieš keletą metų. Jo tikslas - įvilioti pažeidžiamus paauglius į pinkles ir paskatinti juos nusižudyti.

Žiniomis apie pavojingas grupes vienos su kitomis dažniausiai internete dalijasi mamos. Jos įspėja apie įtartinus asmenis, žinutes, įrašus ir ragina labiau saugoti savo vaikus. Kai kurios klausia, ką socialiniame tinkle veikia internetinis policijos patrulis, turintis stebėti socialinę erdvę ir užkirsti kelią nusikaltimams.

Nusikaltimų statistikos nerenka

„Vakaro žinios" kreipėsi į policijos departamentą su klausimais, ar policija stebi minėtas grupes, ar domėjosi asmenimis, kurie, kaip paviešinta, rašinėja paaugliams ragindami žalotis arba dalyvauja vaikų pažinčių grupėse. Tačiau tiesaus atsakymo Lietuvos kriminalinės policijos biuras nepateikė. Kaip ir statistikos, kiek ir kokių nusikaltimų policija nustato socialiniuose tinkluose. „Lietuvos kriminalinės policijos biure statistika apie tokius atvejus nėra kaupiama ir sisteminama, tačiau pagal atliekamą stebėseną matoma, kad dažniausiai nusikalstamumas socialiniuose tinkluose yra susijęs su sukčiavimu, kibernetiniais nusikaltimais, narkotikų platinimu bei neapykantos kurstymu", - nurodė policija.

Tiesa, policija internete viešina informaciją apie pavojus, o taip pat pateikia šabloniškų patarimų tėvams: „Rekomenduojame tėvams pasikalbėti su vaikais: ką jie mėgsta veikti internete, su kokiais žmonėmis bendrauja. Priminti jiems apie galimas rizikas bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, apie tai, kokiais savo duomenimis negalima dalintis. Leiskite vaikams suprasti, kad jie bet kada drąsiai gali kreiptis į Jus ir kad Jums nuoširdžiai rūpi jų saugumas ir veikla internete."

Policijos atstovai sako, kad yra tam tikri signalai, kurie gali įspėti, jog internete vykdoma nusikalstama veika:

 - Meilikavimas. Leisdami Jums jaustis gerai ar pasijausti ypatingu, priekabiautojai padarys bet ką, kad įgautų Jūsų pasitikėjimą.

 - „Nekaltos" seksualinio pobūdžio kalbos gali baigtis labai liūdnai. Priekabiautojai prašys atsiųsti Jūsų seksualinio pobūdžio nuotraukų, motyvuodami tuo, kad kiti jauni žmonės taip pat siunčia tokias nuotraukas.

 - „Mūsų maža paslaptis". Priekabiautojai nenori, kad kiti asmenys, pvz.: šeima ar draugai, sužinotų, jog Jūs bendraujate su jais, kadangi šie gali ištiesti Jums pagalbos ranką, jei reikalai pakryps bloga linkme.

 - Nuotaikų svyravimai. Jei Jūs nedarote to, ko jie nori, jie nustoja maloniai bendrauti, rodyti dėmesį ir staiga pradeda elgtis šiurkščiai.

 - „Mano internetinė vaizdo kamera sugedusi." Kai kurie priekabiautojai apsimeta esantys panašaus amžiaus berniukais ar mergaitėmis, tačiau pasako, kad jų internetinė vaizdo kamera sugedusi, todėl Jūs jų nematote.

Interviu su Žaliosios gamtos mokyklos vadove Jolanta LIPKEVIČIENE:

- Ar teko girdėti apie socialiniuose tinkluose kuriamas pažinčių grupes vaikams ir paaugliams, kuriose gausu suaugusių vyrų?

- Taip. Man atrodo, kad dar ne visi pakankamai supranta, kad šiandien internete pavojų vaikams ir paaugliams yra daug daugiau nei gatvėje. Nors tėvai galvoja, kad internete jų vaikai saugūs. Bet iš tiesų niekas nemato, kokie asmenys yra tose grupėse, kas slepiasi už vienos ar kitos anketos. Nežinome, kokio pomėgio ir kokių nuostatų žmonės tai yra. Internetas yra vieta, kur tam tikri žmonės ieško potencialių aukų.

Labai daug tėvų palieka vaikus prie ekrano manydami, kad jeigu vaikas ramiai sėdi kambaryje, tėvai jį mato, jis saugus. Bet kur tai gali nuvesti, susimąsto retas.

Yra tekę girdėti, kaip internete susipažinusios mergaitės eina susitikti, manydamos, kad ateis kita mergaitė, o ateina vyras. Tai nėra retas atvejis, kai paauglė susirašinėja su bendraamže apsimetančiu vyru.

- Kaip apsisaugoti nuo tokių atvejų?

- Pirmiausia, vaikams turime pasakoti, kad draugai yra tie, kuriuos tu gyvai pažįsti. Žmonių, kuriuos sutinki internetinėje erdvėje, negali vadinti draugais. Ir tai tikrai nėra žmonės, kuriems reikėtų atverti širdį, klausti jų patarimų, jais pasitikėti.

Čia svarbu ne tik vaikų, bet ir tėvų švietimas. Po Lietuvą sukrėtusios mergaitės pagrobimo istorijos, kai kurie tėvai puolė pirkti laikrodukus vaikams, kad galėtų matyti, kur tas vaikas yra. Vaikas gali turėti kiek nori laikrodukų ir telefonų, bet vis tiek papulti į pavojų per internetą.

- Prieš kelis metus buvo populiarus „Mėlynojo banginio žaidimas", kurio metu paaugliams nepažįstami žmonės diktuodavo užduotis, kurių paskutinė būdavo nusižudyti. Neseniai tokiomis žinutėmis vėl pradėjo dalintis internautai mūsų šalyje.

- Teko girdėti apie šį žaidimą. Todėl tėvams visuomet patariame reguliariai patikrinti, kas yra vaiko telefone. Nereikia manyti, kad tai koks išpūstas reikalas, nes tai yra realūs pavojai. Ir ne tik tokie žaidimai. Internete yra daugybė vaikų psichiką žalojančių vaizdų, kurių vaikas gali prisižiūrėti ne pagal amžių. Internete labai daug prieigos prie pornografijos. Matome, kad jau pradinukai susiduria su šia problema. Įsivaizduokite, kaip paskui vaikui sunku modeliuoti savo šeimos kūrimo sampratą, kai į kitą asmenį imama žiūrėti kaip į tam tikrą objektą, prekę, daiktą.

Mes, kaip mokykla, nuolat primename, kad reikia tikrinti, ką vaikas veikia internete prevenciniais tikslais. Nesvarbu, kad nieko blogo nerasite. Tuo reikia tik pasidžiaugti.

Dažnai tėvai sako, kad mezga draugišką ryšį su vaiku ir tai sumažintų vaiko pasitikėjimą tėvais. Bet aš laikausi nuomonės, kad tai nėra tinkamas santykis. Tėvų atsakomybės koeficientas yra daug aukštesnis, jie turi būti ne draugeliais, o vedliais, rūpintojais, kurie įspėja apie pavojus.

- Kokias taisykles savo mokykloje taikote dėl naudojimosi išmaniais įrenginiais ir internetu?

- Mūsų mokykloje vaikai telefonus ryte išjungia ir palieka specialioje dėžutėje. Mokykloje yra du veikiantys telefonai, kuriais vaikai dienos eigoje gali susisiekti su tėvais, o su mokykla gali susisiekti patys tėvai. Telefonus galima pasiimti mokantis, kai reikia surasti reikalingą informaciją ar yra kitas aiškus tikslas. Mūsų mokykloje per dieną yra ką veikti vaikams ir be telefonų.

Pastebime, kad taikant tokias taisykles vaikai mažiau priklausomi nuo telefono, jie daug geriau orientuojasi aplinkoje, savęs vadyboje. Nebėra panikos, jeigu telefonas išsikrovė ar liko namuose. Taip ugdoma disciplina, atsakomybė, savarankiškumas.

Ekranai išderina vaikus. Matosi, kada vaikas vystosi, turėdamas daugiau gyvo santykio su žmonėmis ir gamta. Tuomet jis nebūna apatiškas, susmukęs.

- Ar pakankamai kalbama apie interneto higieną?

- Kiek žinau, šešerių metų vaikui rekomenduojama leisti 1,5-2 val. internete ar prie telefono. Manau, tai yra per daug. Tokio amžiaus vaikui užtektų po pusvalandį kas antrą dieną ir tik užtikrinant, kad ta animacija būtų vertinga.

Tėvams siūlome rodyti vaikams tinkamą pavyzdį - pasidaryti higienos dienas be ekranų. Vaikams būtų daugiau motyvacijos laikytis sąmoningos interneto higienos, jeigu pavyzdį matytų tėvų elgesyje. Kartu tai atveria galimybes šeimos nariams daugiau kokybiškai bendrauti tarpusavyje.