Vaikų „žaidimai" internete baigiasi mirtimi

Diskusijas apie socialinių tinklų neigiamą įtaką šalies jaunuoliams paskatino ir Prienų rajone kovo mėnesį nutikusi nelaimė, kai žuvo automobilio aušinimo skysčio išgėrusi paauglė. Ta pačia medžiaga apsinuodijo ir 15-metis, dėl kurio gyvybės kovoja medikai.

Pramiegojo problemą

„Kol laužėme ietis ir gaišinome laiką dėl to, kiek lyčių yra Lietuvoje, ir kokią naudą vaikams duos lytiškumo ugdymo bei gyvenimo įgūdžių programos, kuriose buvo pasakojama, kaip pasigaminti barjerinę plėvelę oraliniam seksui, taip pat dėl QR kodų, reikalingų darbui su vaikais, pražiopsojome žymiai rimtesnę problemą, kuri nusineša Lietuvos vaikų gyvenimus.

Turime labai rimtai pradėti kalbėti apie tai, kaip apsaugoti mūsų vaikus nuo kibernetinėje erdvėje tykančių pavojų, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ketinimai dėl mobiliųjų telefonų naudojimo ribojimo mokykloje galėtų būti tokios diskusijos pradžia.

Pasigendu Vaiko teisių apsaugos tarnybos lyderystės šiuo klausimu. Visuomet pasiruošusi ginti Lietuvos vaikus nuo neegzistuojančių pavojų, ten, kur ši įstaiga iš tiesų turėtų imtis iniciatyvos, jos nėra", - prieš kelias dienas tokį įrašą „Facebook" parašė Seimo narys Aidas Gedvilas.

Reikia ribojimų

Kilus diskusijoms dėl socialinių tinklų neigiamos įtakos jaunimui, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas įžvelgia ir saugumo rizikų kiniškoje platformoje „TikTok".

„Didžiausias pavojus yra tas, kad vis daugiau ir didesnę dalį sudaro būtent nepilnamečiai, asmenys, vaikai iki 16-os metų. Mes tas rizikas matome, klausimas, kaip tas rizikas mes galėtume valdyti", - praėjusį trečiadienį Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos, Socialinių reikalų ir darbo bei Švietimo ir mokslo komitetų bendrame posėdyje sakė jis.

Centro vadovo manymu, kai kurias „TikTok" funkcijas būtų galima apriboti ir suvaldyti rizikas trimis būdais. Pavyzdžiui, vienas iš žingsnių, svarsto V.Vitkauskas, galėtų būti administracinės nuobaudos ir tam tikri įpareigojimai platformos valdytojui.

„Aišku, su šituo žingsniu problema yra ta, kad mes kalbame apie platformą, kuri yra komunistinės Kinijos ir poveikis jų veikimui turbūt yra nelabai didelis. Reglamentavimas ir jurisdikcija yra ne Europos Sąjungos ir ne JAV. Tai mes lūkestį turėti galime, bet ar jis bus atlieptas, rizikinga būtų tikėtis", - kalbėjo V.Vitkauskas.

Antrasis būdas galėtų būti amžiaus ribojimas, pvz., kad socialiniu tinklu galėtų naudotis tik asmenys nuo 16-os metų: „Tada mes turėtume kalbėti apie autentifikavimą. Čia greičiausiai reikėtų ir dokumentų, ir biometrinių duomenų, tarkime, veido. Bet čia susiduriame su ta problema, kad mes turime duomenų apsaugos klausimą, kur tie duomenys patenka, kas juos administruoja ir kokias papildomas rizikas sukuriame sau ir savo visuomenei, savo piliečiams, kada jų duomenys patenka į nedraugiškų valstybių rankas."

Trečiasis variantas - dalinis arba visapusiškas platformos apribojimas, kad asmens duomenys apskritai nepatektų į Kinijos rankas.

Interviu su žinoma šalies psichologe Viktorija Grigaliūniene:

"Vaikui tik iki 12 metų susiformuoja abstraktus loginis mąstymas. Tėvai visada turi kreipti dėmesį į turinį, ką jų atžalos veikia socialinėse medijose. Būna, kai sako tėvai, kad jie pasitiki savo septynmečiu vaiku. Vaiku gali pasitikėti tam tikrais klausimais, bet reikia suprasti, kad vaikas pats nesuvokia, ką blogai daro. Įsijungia „TikTok" ir žiūri vaizdelius.

Buvo vaizdelis Prienuose, kur demonstruojama, kaip reikia gerti antifrizą. Matydami tai socialinėse medijose jie gali norėti išbandyti. Veikia vaiko veidrodiniai neuronai, elgesys perimamas iš kitų žmonių. Mūsų - suaugusiųjų - loginis mąstymas leidžia atsirinkti, STOP, aš tikrai nebandysiu antifrizo, nes žinau, kad jis nuodingas ir galiu numirti. Vaikai to nesuvokia. Todėl daro tą patį, ką mato internete", - apie pavojus kalba žinoma šalies psichologė Viktorija GRIGALIŪNIENĖ.

- Koks yra žalingo turinio internete kūrėjų tikslas, jie patys suvokia, ką daro?

- Vieni tą daro sąmoningai, vadinasi, yra kažkokie tikslai, tai gali būti tam tikra pykčio išraiška, kad jo gyvenime yra blogai. Gali būti ir psichikos ligos, juk bet kas gali į „TikTok" įkelti bet kokią medžiagą. Ne visi žmonės geba išdiferencijuoti, ar žmogus sveikas. Dabar internete vėl vaizdelis - demonstruojama feisbuke, kaip valgyti savo išmatas... Psichiškai sveikas žmogus negalės suvalgyti savo išmatų. Manau, tai yra psichikos liga.

Kitas dalykas - socialinės medijos yra gera terpė dėmesiui gauti. Žinome, jeigu savivertė yra žema, žmogus savo aplinkoje vadinamas lūzeriu, tai internete per tą patį „TikTok" jis gali labai išgarsėti. Kuo daugiau sekėjų, patiktukų, tuo „aukštesnė" savivertė. Keliami dalykai, kurie nukrypsta nuo normos, moralės, etinių dalykų. Bet tie žmonės negalvoja apie pasekmes, jiems svarbiausia - patiktukai.

- Į ką orientuojasi šiuolaikinė karta, kas jiems autoritetai?

- Jaunų žmonių psichinė sveikata per pastaruosius dešimtmečius nebuvo tokia bloga, kaip šiandien. Mes diskutuojame, kodėl taip yra. Jauni žmonės patys sako, stebime instagramuose savo dievukus. Jiems neišeina taip gyventi, kaip tie dievukai. Dėl to kyla depresija, nes pradedi save laikyti nevykėliu.

Visada sakau, jei jums kyla tokios mintys, pasiimkite rašiklį, susirašykite ir logiškai pagalvokite, ar tai įmanoma? Garsūs nuomonės formuotojai - kad ir lietuviai - jie gražiai susitvarko namus, dar ir maistą gamina, sveikai maitinasi, kasdien po dvi tris valandas praleidžia sporto klube, tada - pas kosmetologę, dar geba pasirūpinti vaikais. Tai sakau, para tada turi turėti 36 valandas, kad visa tai gebėtum padaryti, kas demonstruojama.

Tai žmonių sąmoningumo problema. Kur dingsta jų loginis mąstymas? mūsų žmonių sąmoningumas. Ir vaikai auginami tokiomis sąlygomis.

- Koks turi būti vaikų santykis su socialinėmis medijomis?

- Iki 7 metų formuojasi asmenybės bazė. Visą pagrindą formuoja tėvai. Vienas iš Kalifornijos universiteto profesorių įvedė socialinių medijų formulę 3-6-9-12. Ką tai reiškia? Iki 3 metų vaikai apskritai neturėtų turėti jokio santykio su jokiomis socialinėmis medijomis, netgi nerekomenduojama žiūrėti televizoriaus, nes formuojasi vaikų intelektas. Iki 6 metų neturi turėti prieigos prie mobiliųjų telefonų, kompiuterių, nes aktyviai formuojasi smegenys. Nuo 6 metų vaikai gali turėti santykį su mobiliaisiais telefonais, bet ne ilgiau kaip valandą per dieną. Tėvai turėtų kontroliuoti turinį. Iki paauglystės tėvai su vaikais, kai jie su telefonu, turi būti bendrajame kambaryje.

Nuo 9 metų laikas ilginamas iki dviejų valandų per dieną. Bet turinys tikrinamas. Nuo 12 metų tėvai jau gali pasitikėti vaiku, nes tėvai jau būna ne kartą bendravę su vaiku apie turinio pavojingumą. 12-aisiais vaiko gyvenimo metais, kaip minėjau, susiformuoja abstraktus loginis mąstymas.

- Kokią perspektyvą matote?

- Manau, dugną jau esame pasiekę, pastaraisiais metais daug kalbama apie pasekmes. Prieš 5 metus studentai telefonus turėjo krepšyje, tik pasižiūrėdavo vis. Paskui telefonus jau dėdavosi ant stalų, bet klausėsi paskaitų, dalyvaudavo diskusijose. Dabar galiu pasakyti - 80 proc. studentų rankose akivaizdžiai laiko telefoną, nors sėdi pirmoje eilėje, abu pirštai dirba. Studentai jau po 30 min. sako, dėstytoja, gal galime padaryti pertraukėlę, nes pavargome. Jiems sakau, mes neišdirbome nė 45 min. Bet studentai jau nesukoncentruojame dėmesio. Jie pavargsta.

Komentuoja Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas:

Yra iniciatyva dėl telefonų draudimo mokyklose, mūsų organizacija siūlome, kad visi vaikai turėtų savo paskyrą. Tai reiškia el. paštą. Mokykla galėtų kiekvienam pirmokui duoti mokyklinę paskyrą ir kartu pakviesti tėvus susikurti tėvų kontrolę, kur būtų galima nustatyti turinį. Kodėl svarbu, kad būtų ta paskyra? Nes šiandien, mano pastebėjimu, tik apie 20 proc. tėvų naudoja „tėvų kontrolę". Vadinasi, 80 proc. vaikų meluoja savo amžių internete. Jei vaikas meluoja savo amžių, tai jam nefiltruojamas turinys.

Pirmiausia vaikai turi turėti savo paskyras, teisingai sukurtas, nesumeluotas. Jeigu tėvai būtų įsitraukę, jie galėtų riboti laiką, stebėti vaikų veiklą. Norėtųsi, kad gerą pradžią padarytų mokykla, užuot draudusi.

Pavyzdžiui, Australijoje draudžiami socialiniai tinklai iki tam tikro amžiaus, technologijų įmonės priverstos tikrinti vaikų amžių. ES tarp 14 ir 16 metų yra tas startas, kai galima įeiti į socialinius tinklus.

Atkreipkite dėmesį

• Internete plinta pavojingi iššūkiai. Šie reiškiniai dažnai maskuojami kaip pramogos ar bendruomeniniai išbandymai, tačiau realiai skatina savęs žalojimą, emocinį spaudimą ir netgi gali baigtis mirtim

• Skatina atlikti pavojingus veiksmus (pvz., savęs žalojimą, dusinimąsi, ilgalaikį miego trūkumą, slaptą vaistų vartojimą, didelį energinių gėrimų vartojimą ir t.t.);

• Naudoja psichologinį spaudimą, gėdinimą ar grasinimus pakenkti vaikui ar šeimos nariams;

• Prasideda kaip nekaltas „žaidimas", bet palaipsniui darosi vis pavojingesnės užduotys;

• Gali būti nukreipti į emociškai jautresnius vaikus ir paauglius, kurie ieško dėmesio, supratimo ar priklausymo grupei jausmo.

Primename, kad:

•  „TikTok" - leidžiama nuo 13 metų;

• „Snapchat" - nuo 13 metų;

• „Messenger" - nuo 13 metų, vaikams iki šio amžiaus rekomenduojama naudoti „Messenger Kids" versiją.

Parengta pagal Kelmės rajono psichikos sveikatos centro informaciją