Vaitiekūnas: dabartinis LRT finansavimo modelis nebeatliepia šiandienos realijų

Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. akcizo pajamų. 

„LRT finansavimo modelis yra sukonstruotas gana seniai ir jis dabar nebeatliepia šiandienos realijų. Gyventojų pajamos, nuo kurių mokamas GPM ir nuo ko priklauso LRT finansavimas – auga itin sparčiai, akcizai taip pat didėja itin sparčiai. Todėl tas modelis tiesiog pririštas prie rodiklių, kurie šiai dienai nebėra aktualūs. Reiktų tą modelį pakeisti“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė K. Vaitiekūnas.

„Manau, kad kaip ir visoms kitoms sritims, turėtų būti užtikrinamas nuosaikus pajamų kitimas, o ne augimas dviženkliais procentais“, – akcentavo jis. 

Pasigirdus siūlymams įšaldyti LRT finansavimą ir kitais metais skirti tokią pat dalį asignavimų, kokius visuomeninis transliuotojas gavo šįmet, ministras tokios galimybės neatmeta. Visgi, pasak jo, tokios iniciatyvos įgyvendinimas turėtų ir trūkumų. 

„Privalumas yra tas, kad iš tiesų LRT finansavimas yra labai stipriai nušuoliavęs į priekį ir pastaruosius metus augo labai stipriai, todėl yra toks noras tam tikrame lygyje sustabdyti“, – dėstė K. Vaitiekūnas. 

„Iš kitos pusės, turbūt LRT yra pradėjusi įgyvendinti daug tęstinių projektų ir tas užšaldymas galėtų neigiamai juos paveikti. Reiktų pasižiūrėti, kokios pas juos yra užprogramuotos išlaidos, ir tada būtų galima spręsti“, – pabrėžė jis. 

Tiesa, šią savaitę Biudžeto ir finansų komitete (BFK) socialdemokrato Algirdo Syso siūlymas dėl LRT finansavimo modelio pokyčių palaikymo nesulaukė. Politikas siūlė kitais metais visuomeniniam transliuotojui skirti 1 proc. GPM ir tokią pat dalį – surenkamo akcizo. Tuo metu nuo 2027 m. LRT skiriama GPM dalis būtų sumažėjusi iki 0,9 proc. 

Vertindamas tokį siūlymą, ministras ragino įvertinti galimas rizikas. Pasak K. Vaitiekūno, racionalesnis būdas būtų LRT biudžeto asignavimus susieti su bendruoju vidaus produktu (BVP). 

„Sunku pasakyti, kaip šie du mokesčiai kils ateityje. Jeigu prisiriši prie jų, galime patekti į kitą situaciją, kai, galbūt, akcizai augs lėčiau arba išvis neaugs, gyventojų pajamos taip pat gali kitaip augti. Prisirišti prie šių dviejų rodiklių – vienas iš variantų, bet reikia įvertinti rizikas“, – kalbėjo jis.

„BVP kaita irgi nėra garantuota. Iš tiesų, tai, galbūt, būtų racionalesnis būdas, bet reikėtų detalesnės analizės“, – pabrėžė Vyriausybės narys.

Siūlymą LRT skiriamą biudžeto asignavimų dalį susieti su BVP augimu, o už akcizus gautas pajamas skirti į pernai įsteigtą Valstybės gynybos fondą, pateikė konservatorius Mindaugas Lingė. 

LRT finansavimas šiemet siekė beveik 80 mln. eurų. Kitų metų valstybės biudžete nacionalinio transliuotojo asignavimams numatyti daugiau nei 88 mln. 

Pagal dabartinį įstatymą, visuomeniniam transliuotojui skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis nei skirtas 2019 metais.

Skaičiuojama, kad pastaruosius metus LRT finansavimas augo – 2020 m. siekė 46,3 mln. eurų, 2021 m. – 53,79 mln. eurų, 2022 m. – 55,43 mln. eurų, 2023 m. – 63,43 mln. eurų, 2024 m. 72,88 mln. eurų.

Neatmeta galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose

Tiesa, paklaustas, kurį siūlymą pats palaikytų Seimo plenarinių posėdžių salėje, ministras neskuba atsakyti. Jis tikina, kad sprendimą priimtų tuo atveju, jei taptų parlamentaru. K. Vaitiekūnas sako neatmetantis galimybės dalyvauti kituose Seimo rinkimuose.

„Turėčiau labai gerai įvertinti ir tą siūlymą, ir alternatyvas. Nenorėčiau paskubėti su atsakymu, gal palauksiu, kol tapsiu Seimo nariu“, – dėstė ministras.

„Kodėl gi ne?“ – perklaustas, ar turi siekių tapti parlamentaro nariu, atsakė jis. 

Kelerius metus socialdemokratų partijos veikloje dalyvaujantis K. Vaitiekūnas pernai vykusiuose Seimo rinkimuose nedalyvavo.

Šių metų sausį K. Vaitiekūnas pradėjo dirbti finansų viceministru buvusio ministro Rimanto Šadžiaus komandoje. Premjere tapus Ingai Ruginienei, rugsėjo pabaigoje socialdemokratas buvo paskirtas finansų ministru.