Valdantieji neatsisakė žmonių skurdinimo planų

„Kalvarijos savivaldybėje pakeitus pirminį ir ekonomiškai pranašesnį 3A projektą alternatyviu 6A projektu nukentės apie dvidešimt sodybų. Jį realizuojant visuomenės reikmėms bus paimta privati žemė, pastatai ir visa, kas trukdo šio projekto įgyvendinimui. Susisiekimo ministerijos nutarimu būtent šis projektas buvo patvirtintas, visiškai nepaisant gyventojų, kuriems gresia dideli finansiniai, moraliniai ir psichologiniai praradimai, nuomonės. O tai primena teiginius, jog nieko neturėsi ir būsi laimingas. Nebuvo imtasi jokių veiksmų, kaip tai buvo daroma Lenkijoje, kur buvo pasiekti abiem pusėms priimtini susitarimai.

Seinių apskrityje klausimai apie turto paėmimą buvo sprendžiami Punsko valsčiuje. Projekto įgyvendinimui buvo parengtas aiškus ir suprantamas planas, kur viename žemėlapyje atspindi visi galimi projekto variantai. Vykdomosios valdžios institucijos su galimai paimtino turto savininkais bendravo ne tik viešuose susirinkimuose bet ir klausimus sprendė individualiai. Lietuvoje gi, panašu, nepamiršti enkavėdistų metodai - jeigu nutarė atimti, tai ir atiminėja, nepatenkintus, jei galėtų, tai turbūt dar ir į Sibirą pavėžėtų.

Lietuvoje dalis gyventojų tinkamai net neinformuojami, koks turtas ir kokia jo dalis planuojama paimti visuomenės reikmėms. Kažką galima rasti internetinėje erdvėje, tačiau kaimo vietovėse tą padaryti beveik neįmanoma, nes kompiuterinis raštingumas yra gana silpnas, todėl dalis gyventojų neinformuoti apie projekto įgyvendinimą bei laukiančias pasekmes. O juk atmestame A3 variante vėžė nedaro lanko, išsaugomas žmonių turtas, gyvenamieji, naujai pastatyti namai, ūkiniai pastatai, verslai, o svarbiausia - sutaupomos projekto įgyvendinimui skirtos Europos Sąjungos lėšos.

Planuojamas nekilnojamojo turto paėmimas visuomenės poreikiams nėra teisių pažeidimas, tačiau įgyvendinant projektą privalu laikytis ekonomiškumo, protingumo ir teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą kriterijų. Akivaizdu, kad šiai valdžiai tai visiškai nesuvokiami dalykai. Konkrečiu atveju už nusavintą turtą planuojama atlyginti tik už materialinį gėrį, kuris, turint Lietuvoje tokią mokestinę sistemą, tikrai neatitiks realios turto vertės, jau nekalbant apie moralinius ir dvasinius praradimus už naujai pastatytus, o dabar pasmerktus nugriauti pastatus, sukurtas darbo vietas.

Daug vilčių buvo sieta, kad prezidento ir Europos Parlamento rinkimai atneš kažką teigiamo ar bent viltį teikiančių pasikeitimų. Vienas iš kandidatų į EP ir nusipelnęs gyventi geriau žadėjo sudrebinti Europą, bet kadangi niekas jo neišrinko, tai Europa liko saugi ir nesudrebinta. Viltys laukiant pasikeitimų valdžioje nepasitvirtino, niekas nepasikeitė, laimėjo ta pati šaika. Visada taip būna, kuomet žmonės nenori pakelti užpakalių nuo sofos.

Ir eilinė šaikos pergalė rinkimuose vėl paskatino valdančiųjų kalbas apie „gerovės valstybės" kūrimą. Man jos labai primena sovietinius laikus, kuomet buvo džiaugiamasi, jog kiekvienas „petilietkų" laimėjimas (nes kitaip nebūdavo) mus dar labiau priartina prie komunizmo pergalės. Šiandien, iš esmės, niekas nepasikeitė, nebent tai, kad „petilietkos" vadinamos kadencijomis.

Dar pusmetį prie gėrybių lovio turintys politikieriai, nesnausdami ir negaišdami laiko per visus sisteminius kanalus klykia, kad šiam projektui dar būtinai reikia papildomai kelių milijardų eurų. Pasirodo, bėgiai gal ir bus, bet nėra nei vagonų, nei lokomotyvų. O pastarųjų reikėtų, kad premjerė Ingrida Šimonytė galėtų pravažiuoti nuo Lenkijos sienos į Lietuvos gilumą ir pilna euforijos pasigėrėtų sugriautais ūkiais, namais, ūkiniais pastatais. Gal net kurioje stotelėje prisitvirtintų atminimo lentą su neužmirštuolių žiedais - „Čia pravažiavo I.Šimonytė".

Dar praeitoje publikacijoje buvo rašyta, kad gyventojai planavo kreiptis į Europos Parlamentą, kad būtų išsiaiškinta, ar racionaliai bus naudojamos lėšos projekto įgyvendinimui. Grupė gyventojų, kurių teises tiesiogiai pažeidžia šio sprendimo įgyvendinimo procedūros, parengė peticiją, kurioje prašo Europos Parlamento taikyti šio vystymo plano įgyvendinimo kontrolę.

Peticija buvo paruošta dar lapkričio mėnesį ir iškeliavo į Briuselį. Neaišku - atsitiktinai ar sąmoningai ji ilgai klaidžiojo Europos Parlamento koridoriais, kol pagaliau europarlamentaro Broniaus Ropės patarėjos pastangomis šių metų kovą buvo surasta ir pagaliau, tikėtina, pasiekė tikslą.

Pastaruoju metu iš Europos Sąjungos Lietuva sulaukia vis daugiau neigiamų išvadų, dėl to, kad valdžia nebendrauja su visuomene, sprendimai priimami slaptai nuo jos, o jeigu žmonės dar bando kažko teirautis Žemės ūkio ministerijoje, jiems atrėžiama, jog bus padaryta taip, kad nieko niekas negalėtų pakeisti. Daromas psichologinis spaudimas - neva, kai bus nuimtas derlius, iškart matininkai sukals kuolus ir nužymės atimtą žemę. Tačiau niekas nesako, kaip už tą žemę atlygins, nors yra galimybė atimtos žemės kiekį grąžinti valstybine. Dar keisčiau atrodo pralaida, kurią planuojama daryti miško žvėrims. Ji numatyta koks kilometras nuo valstybinio miško, todėl norėdami ją pasiekti gyvūnai iki jos turės keliauti atvirais laukais. Beje, įrengiant šį praėjimą taip pat nukentės keli ūkininkai, nes iš jų bus atimta žemė. Net sunku suvokti, kodėl jis nedaromas, jeigu ne pačiame miške, tai bent jau šalia valstybinio miško. Nebent tai dar vienas „gerovės valstybės" per skurdą kūrimo punktas. Arba miško gyventojai yra įvaldę išmaniąsias technologijas ir, pasinaudoję navigacinėmis programėlėmis, suras tą pralaidą.

O jeigu rimtai, nejau nebėra Lietuvoje tų, kurie, vadovaudamiesi sveiku protu, priimtų protingą sprendimą? Vilčių teikia tik tai, jog rudenį turėsime galimybę išmesti tą įsisiautėjusią šaiką, kad ir kaip jie būtų suleidę dantis į lovį, net jei tie dantys ir pasiliks lovyje. Tik tam reikia pakelti užpakalius nuo sofos."

„Rail Baltica" statytojai deklaruoja rūpestį gyvūnais

„Lietuvos geležinkeliai" (LTG) praneša, kad statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica" ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų saugiai gyvūnų migracijai. Be žaliųjų tiltų, „Rail Baltica" ruože nuo Kauno iki Latvijos numatoma pastatyti 30 požeminių praėjimų smulkiems ir vidutiniams gyvūnams, 6 upių tiltus pritaikyti gyvūnų migracijai, planuojamos 4 kūdros varliagyviams.

Nuo Kauno (Jiesios) iki Lenkijos planuojami 23, atkarpoje Kaunas-Vilnius - 40 požeminių praėjimų įvairių dydžių ir rūšių žvėrims.

„Perėjų gyvūnams vietos ir tipas parenkami atsižvelgiant į planuojamo geležinkelio linijos trasą, reljefą, miškų ir vandens telkinių išsidėstymą, aplinkinę žemėnaudą, kertamus kitus galimus gyvūnų migracijos koridorius, atskiriamas saugomas teritorijas", - teigė „LTG Infra" vyr. projektų vadovas aplinkosaugos klausimais Tadas Varpučinskas.

Taip pat apsaugant žmones ir gyvūnus nuo patekimo į geležinkelio infrastruktūros teritoriją, „Rail Baltica" linija bus aptverta 2,2-2,7 m aukščio tvirta tvora.

Plėtojant infrastruktūrą rūpinamasi ir paukščiais, kurių apsaugai numatoma įrengti iki 5 m aukščio nukreipiančias užtvaras bei priemones nuo susidūrimo su elektros laidais. Statybų metu ribojamas želdinių kirtimo laikas, kad nenukentėtų perintys paukščiai.

Ruože Kaunas-Vilnius numatomos 4-5 m aukščio apsauginės tvoros šikšnosparniams, kur jų gausu.

Saugiam miegapelių ir voverių migracijos užtikrinimui, Būdos miške planuojama įrengti inovatyvias perėjas tarp medžių viršūnių - 20-30 cm plieninių trosų taką su platforma. Apsaugai nuo plėšrūnų atakų būtų taikoma plona virvė arba statomas stogas virš praėjimo.