Valdininkai atitrūkę nuo realybės

Neseniai į susitikimą su vietos valdžia ir verslininkais Jurbarke atvyko Lietuvos banko pirmininkas G.Šimkus su savo delegacija. Susitikimo metu kelti aktualūs regionui klausimai: bankų paslaugų prieinamumas, kainų apvalinimo pokyčiai, minimalaus atlyginimo diferencijavimo idėja ir ne tik.

- Kokias problemas Lietuvos banko atstovams iškėlėte susitikimo metu? - „Vakaro žinios" paklausė susitikimą organizavusio ir jame dalyvavusio G.STOŠKAUS.

- Susitikimas buvo gana korektiškas ir draugiškas. Iškėlėme daug temų. Pirmoji - finansinių paslaugų prieinamumas regionuose, o tiksliau, prieinamumo mažėjimas. Pas mus liko tik trys paslaugų teikėjai: „Šiaulių banko" filialas, „Swedbank" ir Jurbarko kredito unija. Girdime kalbas, kad „Šiaulių banko" skyrius gali būti uždarytas.

Dar viena iš temų - kainų atsiskaitant grynaisiais apvalinimas, kuris bus taikomas jau nuo gegužės 1 d. Čia vis dar yra daug neaiškumų ne tik verslui, bet ir žmonėms. Pavyzdžiui, pirkimo suma iki 5 ct bus neapvalinama. Pavyzdžiui, plastikinio maišelio kaina yra 1 ct. Mums buvo pasakyta, kad dalintume juos nemokamai, bet mes negalime, juk gausime baudą. Ką tik priimti įstatymo pakeitimai, draudžiantys dalinti maišelius nemokamai. Pavyzdžiui, jeigu pirkinio suma bus 10,01 Eur, reikia apvalinti iki 10 Eur. Maišelis išeina nemokamai.

Trečia iškelta tema - minimali mėnesinė alga. Mūsų nuomone, valdininkų inicijuojamas minimalios algos kėlimas yra vienas iš infliacijos šaltinių. Nes pakėlus minimalią algą, tuojau pat prasideda kainų bumas. Tai buvo galima pastebėti ir šiemet. Paslaugų tiekėjai pasikelia įkainius. Gal atrodo, kad nedaug, bet bendrai skaičiuojant tai yra didžiulės sumos. Mūsų nuomone, turėtų būti kažkokia kita tos algos skaičiavimo formulė, turėtų atsirasti kažkoks diferencijavimas.

Niekas nesako, kad žmonės neturi gauti didesnių atlyginimų. Bet šiandien regionuose kelti minimalų atlyginimą jau yra didžiulis iššūkis. Verslai užsidaro po MMA didinimų. Pažiūrėkime, jeigu šalies vidutinis atlyginimas yra 2322 eurai, Vilniuje vidutinis atlyginimas „ant popieriaus" yra 2600 eurų, Jurbarke - 1800 eurų. Dėl to iškrypsta ir pensijų sistema. Norint gauti vieną individualios pensijų dalies tašką, darbuotojas per metus turi gauti ne mažiau kaip 12 vidutinių atlyginimų. Tai jeigu Jurbarke vidutinis atlyginimas yra 1800 eurų, nė vienas darbuotojas Jurbarke negali gauti viso papildomo taško, tik pusę. O dirbantys sostinėje šį tašką gaus. Tai yra diskriminacija, kurią žmonės sužino tik išėję į pensiją. Regionai yra nuskriausti. Jie negali mokėti šalies vidutinio atlyginimo.

- Kokius sprendimus pasiūlė Lietuvos banko atstovai?

- Jokių. Susitikimo pabaigoje klausėme, ar mus išgirdo. Bet supratome, kad buvome tik išklausyti. Tų problemų yra daugybė. Pasakojome ir atvejį, kai viena verslininkė turėjo įmonę, kurios sąskaita registruota Lenkijos banke. Veiklą Lenkijoje ji nutraukė ir norėjo sąskaitoje esančius 300 eurų persivesti į banko sąskaitą Lietuvoje. Ir prasidėjo... Prašoma pateikti duomenis apie pinigų kilmę, įrodymus, kaip pinigai gauti. Bankas tiek kankino įmonę, kad vadovybė nusprendė, kad geriau tegul tie pinigai taip ir lieka Lenkijoje.

Beje, vienas Lietuvos bankas neseniai priėmė pakeitimus, kad norint verslui per mėnesį įsinešti daugiau nei 30 000 eurų į sąskaitą, taip pat reikia pateikti duomenis apie pinigų kilmės šaltinius. Klausėme ir Lietuvos banko, ką reikia pateikti? Ar atimti pirkimo čekius iš žmonių, ar kasos aparatą atvežti, ar aparato žurnalus? Neaišku, kokie turi būti pateikti įrodymai. Juk tai apyvarta, apskaityta kasos aparato.

Be to, verslo subjektai nuolat atnaujina duomenis bankui, įskaitant ir politinę priklausomybę. Ar bankas vis dar nepažįsta savo kliento? Siūlėme Lietuvos bankui peržiūrėti šiuos savo nustatytus bankams kriterijus. Bet jokio atsakymo nebuvo, net pažado tvarką peržiūrėti.

- Ar lengva prisikvieti aukštus valdžios institucijų atstovus į regioną?

- Tikrai nelengva. Šis susitikimas buvo derinamas apie metus laiko. Jau seniai kvietėme pirmininką, kad jis atvyktų į Jurbarką susitikti su verslininkų organizacija ir rajono vadovais. Beje, jis ir pats yra jurbarkietis.

- Gal, jeigu nebūtų kraštietis, nebūtų atvykęs į susitikimą?

- Gal pats valdybos pirmininkas ir nebūtų atvažiavęs, o tik jo komanda. Visada kviečiame valdininkus ir aukštus valdžios atstovus atvykti į regioną ir pamatyti, kaip gyvena žmonės. Esame turėję susitikimą su buvusiu socialinės apsaugos ir darbo viceministru Vytautu Šilinsku, buvome prisikvietę nemažai Seimo narių. Esame bandę prisikviesti ir ministrų, bet neatvažiuoja. Neprisikvietėme buvusių ministrų Kęstučio Mažeikos, Lino Kukuraičio, Aurelijaus Verygos, nors su juo Vilniuje buvome susitikę kelis kartus. Nesėdime rankų sudėję, stengiamės, kad problemos, su kuriomis susiduria verslas ir žmonės, būtų matomos ir sprendžiamos. Bet valdžios atstovai nelabai nori atvažiuoti, nes dažniausiai neturi atsakymų į mūsų konkrečius klausimus.