1 nuotr.Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) toliau skundžiasi banko paslaugų ir grynųjų pinigų prieinamumu regionuose, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tikina, kad sieks šį klausimą spręsti. Partijos pirmininkas ir europarlamentaras Aurelijus Veryga mano, kad idėja visiškai atsisakyti grynųjų pinigų – pasenusi.
„Suprantame, kad dalis pinigų yra šešėlyje. Buvo manymas, kad grynųjų pinigų ekonomikoje mažinimas, atitinkamai sumažins ir šešėlį. Tiesa, kriptovaliutų ir visokių kitokių finansinių mechanizmų eroje, tai visiškai nebesprendžia problemos. Tie, kas nori paslėpti pinigus, ras kažkokį būdą tai padaryti“, – trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio manymu, grynieji pinigai išlieka itin svarbiu įrankiu visoje Europoje, o Ispanijoje ir Portugalijoje nuaidėjusi nepaprastoji padėtis, kai kone visoje šalyje dingo elektra, įrodo, kad visiškai pasitikėti elektronine pinigų sistema – negalime.
„Ispanijoje įvyko blackout‘as, dėl kurio nebeveikė nei bankomatai, nei kortelių skaitikliai, o bankiniai atsiskaitymai visiškai sustojo. (...) Mąstymas, kad mes galime visiškai atsisakyti grynųjų pinigų yra pasenęs. Jie turi būti pasiekiami visur ir visada“, – argumentavo Europos parlamento narys.
Savivaldybės: banko paslaugų neprieinamumas didžiausią žalą daro regionams
Ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų nepasiekiamos bankų paslaugos, o ši problema neproporcingai paveikia mažesnius regionus, problemai aptarti skirtoje spaudos konferencijoje sakė savivaldybių atstovai. Pasak Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos, grynieji pinigai vis dar yra pagrindinė atsiskaitymo forma mažesniuose regionuose.
„Lietuvos bankui (LB) ir šalies parlamentui priėmus sprendimą atsisakyti atlyginimų arba pensijų mokėjimo grynaisiais pinigais, šalies periferijoje susidarė situacija, kad gyventojai nebegalėjo ir toliau nebegali patogiai išsigryninti pinigų, kurie vis dar yra pagrindinė atsiskaitymo forma mažesnėse savivaldybėse“, – sakė M. Varaška.
Kovo mėnesį LSA vieningai sutarė dėl rezoliucijos bankų neprieinamumo problemai spręsti, kurią sudaro trys punktai.
„Privalome siekti, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų bent vienas veikiantis bankomatas. Seniūnijose, kuriose bendras gyventojų skaičius yra daugiau nei 5 tūkst., bankomatas turėtų ne tik išduoti pinigus, bet juos ir priimti. Galiausiai, kiekvienoje savivaldybėje, nepaisant jos dydžio, bent dvi dienas per savaitę turėtų veikti bankų padaliniai, kurie aptarnauja fizinius asmenis“, – LSA norus vardino M. Varaška.
Pasak Kazlų Rūdos mero, daugiau nei 700 tūkst. žmonių Lietuvoje patiria nepatogumus, kai siekia išsigryninti pinigus arba atvirkščiai – perkelti grynuosius į savo banko sąskaitas. Duomenys rodo, kad 39 šalies savivaldybėse yra vos 5 ar mažiau bankomatų, o tai priverčia klientus keliauti dešimtis kilometrų dėl, politikų manymu, esminės paslaugos.
Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio manymu, bankai pernelyg didelį dėmesį skiria pelno maksimizavimui ir turėtų būti skatinami priimti sprendimus, kurie nebūtinai „apsimoka“.
„Bankai gal ir norėtų atidaryti savo bankomatus rajonuose, tačiau jie skaičiuoja, kiek yra jų klientų specifiškose seniūnijose ir taip dėmesį kreipia tik į pinigus ir pelną, neatsižvelgiant į socialinius faktorius“, – kalbėjo K. Tubis.
V. Ąžuolas siūlo bankus teisiškai įpareigoti teikti paslaugas visoje Lietuvoje
Seimo LVŽS frakcijos bei Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas mano, kad neužteks bankams parekomenduoti teikti paslaugas mažiau tankiai apgyvendintuose regionuose, todėl jis siūlo imtis teisinių priemonių ir įstatymiškai įpareigoti bankus teikti paslaugas visoje Lietuvoje.
„Švedai dar 2019 m. priėmė įstatymą, kuris privalomai įpareigojo finansines institucijas, bankus suteikti prieigos taškus, kur galima atlikti grynųjų pinigų operacijas. Europos centrinis bankas (ECB) šį gana drastišką įpareigojimą, kurio nesilaikymas reiškia svarias baudas, labai sveikino. ECB teigė, kad grynieji pinigai yra teisėta atsiskaitymo forma visoje Europoje ir jos riboti negalima“, – argumentavo V. Ąžuolas.
ELTA primena, kad LSA paprašius užtikrinti, jog kiekvienoje seniūnijoje veiktų bent vienas bankomatas, premjeras Gintautas Paluckas tikino, kad šis klausimas bus aptartas su Lietuvos bankų asociacija. Anot jo, diskusijos metu bus bandoma išsiaiškinti, kokie būtų tokių bankomatų išlaikymo kaštai, kiek tai kainuotų klientams.
„Matyt čia yra platesnio pobūdžio diskusija apie tai, kiek mes esame įgudę naudotis tam tikromis programėlėms, atsiskaitymo terminalais, kur galima išsigryninti pinigus, kiek jie gali pakeisti bankomatus. Kiek tie bankomatai yra finansinė našta, kuri būtų perkeliama į aptarnavimo mokesčius“, – žurnalistams anksčiau teigė G. Paluckas.
„Diskusija tik prasideda. Ir su savivaldybių, ir bankų asociacija apie tai tikrai kalbėsime“, – sakė jis.
LB teigimu, šiuo metu grynųjų pinigų išgryninimo galimybė iš bankomato užtikrinta 192 gyvenamosiose vietovėse, o Lietuvoje iš viso veikia virš 1,1 tūkst. bankomatų.
