1 nuotr.Gegužės pradžioje Valstybės kontrolei vadovauti pradėjusi Irena Segalovičienė tikina, kad institucija politinio Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) neutralumo netirs. Pasak buvusios prezidento patarėjos, šis auditas vyksta įprasta tvarka.
„Tai yra tradicinis veiklos auditas. Jo siekis yra įvertinti ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą“, – antradienį tvirtino I. Segalovičienė.
„Kiek pamenu, politinio neutralumo aspektas yra paminėtas paties Seimo, kad jis, siekiant šito, paveda mums (Valstybės kontrolei – ELTA) padaryti auditą. (…) Kiek žinau, šiuo metu, atlikus pirmines, įvadines procedūras, yra dėliojamas audito planas. Kol kas apie jokias negeras indikacijas nesu girdėjusi, viskas vyksta įprastine tvarka“, – aiškino ji.
Taip pat buvusi šalies vadovo patarėja tikina su niekuo iš šalies apie planuojamą visuomeninio transliuotojo patikrinimą nesikalbėjusi ir politinio spaudimo nepatirianti.
„Su niekuo (apie LRT veiklos auditą – ELTA) nesu kalbėjusi, niekas manęs neklausė. Tikrai galiu atsakingai pasakyti – jokio spaudimo nepatyriau. (...) Auditus atlieka auditoriai. Jie yra nepriklausomi ir vadovaujasi standartais“, – aiškino buvusi prezidento Gitano Nausėdos patarėja.
Audito rezultatus pristatys įprasta tvarka
Pasak I. Segalovičienės, visuomeninio transliuotojo auditą Valstybės kontrolė, kaip ir yra įpareigota, stengsis atlikti iki šių metų lapkričio 3 dienos. Pastarojo rezultatus, jos teigimu, planuojama pristatyti Seimui, taip pat – teikti informaciją žiniasklaidai.
„Praktiškai visų auditų rezultatus pristatome Seime, nes Valstybės kontrolė yra atskaitinga Seimui. (...) Šiuo atveju, negaliu pakomentuoti, kaip atrodys (LRT veiklos audito – ELTA) viešinimo dalis. Įprastai, prieš patikrinimo pabaigą priimame sprendimą, kokiais formatais viešinsime, bet tai bus tikrai įprastinis dalykas – skelbsime audito ataskaitą, darysime spaudos pranešimus“, – pasakojo valstybės kontrolierė.
ELTA primena, kad atlikti LRT auditą Valstybės kontrolei Seimas pavedė balandžio viduryje.
Visgi, opozicinės konservatorių ir liberalų frakcijos šiai iniciatyvai negailėjo kritikos. Anot jų, taip parlamentarai daro politinį spaudimą savarankiškai ir nepriklausomai Valstybės kontrolei.
Taip pat papildomų klausimų kilo paaiškėjus, jog naująja valstybės kontroliere teikiama tuometė G. Nausėdos vyriausioji patarėja I. Segalovičienė.
Savo ruožtu LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra teigusi, kad Seimo inicijuojamas auditas gali turėti įtakos, iš esmės keičiant visuomeninio transliuotojo veiklos kryptį.
Anot jos, parlamentarai nebeapsiriboja tik veiklos efektyvumo patikrinimu, tačiau Valstybės kontrolei formuluojama „užduotis įvertinti LRT misijos, finansavimo modelio, valdysenos tinkamumą“.
Nepaisant to, ji nurodė pasitikinti Valstybės kontrolės atsparumu politinei įtakai ir akcentavo, kad su šia institucija bus bendradarbiaujama.
Visuomeninio transliuotojo auditas yra vienas iš valdančiosios „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Iš karto po rinkimų partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą. Visgi, gruodį šio patikrinimo imtis buvo pasiūlyta Valstybės kontrolei.
Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba kone 700 darbuotojų.
