Valstybės kontrolė: neradus tvarių pajamų šaltinių, 2029 m. reikės mažinti gynybos biudžetą

Anot auditorių, šiuo metu galioja Europos Sąjungos (ES) patvirtinta Lietuvos biudžeto deficito išlyga, leidžianti į deficitą neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Dėl to 2026-2028 metų valstybės biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, bet iki išnaudojant šią išlygą Lietuvai būtina užtikrinti tvarius gynybos ir kitų sričių finansavimo šaltinius, nurodo VK.

„Jei laiku nepriimsime sprendimų dėl tvaraus gynybos finansavimo, po 2028 m. reikės staigiai mažinti deficitą. Tai reikštų arba naujus pajamų šaltinius, arba mažinamas išlaidas“, – išvadoje teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Anot VK, biudžeto projektas ES taisykles atitinka tik galiojant 1,5 proc. BVP išlygai dėl gynybos.

„Kviečiu pažvelgti realybei į akis – jei 2029 m. nenorime mažinti gynybos finansavimo, papildomų pajamų klausimas turi būti išspręstas dar iki pasibaigiant išlygos dėl gynybos taikymui 2028 m.“ – pažymi ji.

Vyriausybė yra pritarusi naujoms, liberalesnėms fiskalinės drausmės taisyklėms – ją siūloma apibrėžti pagal biudžeto išlaidas, o ne deficitą, kaip šiuo metu.

Seimas svarsto valstybės biudžeto projektą, kuriame numatyta, kad grynosios valstybės išlaidos kitąmet augs 5,2 proc. (2,39 mlrd. eurų) ir palaipsniui mažės – 2027 m. augs 4,8 proc. (1,92 mlrd. eurų), 2028 m. – 4,5 proc. (1,86 mlrd. eurų).

Nepaisant liberalesnio išlaidų traktavimo, pokyčiai didintų fiskalinę erdvę ir kartu išsaugotų viešųjų finansų tvarumą – toliau liktų galioti Mastrichto kriterijai, t. y. 3 proc. nuo BVP deficito riba ir 60 proc. BVP skolos lygis.

Spaudimas viešiesiems finansams

Auditorių išvadoje teigiama, jog 2027–2028 m. laikotarpiu VK mato rizikų dėl didesnio spaudimo viešiesiems finansams. 

Pasak VK, atsižvelgus į beveik kasmet priimamus sprendimus, kurie nenumatyti biudžeto projekte, pavyzdžiui, didinti viešojo sektoriaus atlyginimus, papildomai indeksuoti pensijas, valdžios sektoriaus deficitas 2028 m. viršys 3 proc. nuo BVP ribą.

Planuojama, kad jis kitąmet bus didesnis nei šiemet, o skolą dar sparčiau augins karinei įrangai skirti avansiniai mokėjimai.

„Karinei įrangai skirti avansiniai mokėjimai deficite atsispindės ateityje, tačiau valstybės skolą didina jau dabar“, – teigia VK. 

Pagal parlamente svarstomą valstybės biudžeto projektą, valdžios sektoriaus skola kitąmet sieks 45,1 proc. nuo BVP, 2027 m. – 48,5 proc., o 2028 m. – 50,1 proc. nuo BVP.

Remdamasi deficito projekcijomis ir biudžeto projekte pateikta informacija, VK projektuoja, kad skola 2028 m. sieks beveik 51 proc. BVP arba apie 12 proc. punktų daugiau nei pernai, kas reiškia, kad papildomų biudžeto pajamų poreikis toliau stiprės.

VK skaičiavimu, valstybės skola vidutiniu laikotarpiu gali augti greičiau nei planuojama ir 2028 m. pusę šalies BVP viršyti smarkiau – siekti 53,8 proc.

Išvadą valstybės biudžeto projektui VK ketvirtadienį pateikė Seimui.

ELTA primena, kad šiuo metu ateinančio laikotarpio valstybės biudžeto projektą svarsto Seimo komitetai, jame gynybai finansuoti numatyta 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų. 

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.

Valstybės biudžetas parlamente bus svarstomas dviem stadijomis – antrasis svarstymas turėtų įvykti iki gruodžio 9 d., paskutinis balsavimas dėl valstybės biudžeto projekto turėtų įvykti iki gruodžio 23 dienos.