Valstybės kontrolierė: dabartinė sistema tokia, kad nežinom, kiek išleidžiam valstybės valdymui

„Mūsų vienas iš neseniai atliktų auditų dėl valstybės valdymo išlaidų, kuris susijęs su biurokratijos mažinimu, tai kiek mes valdymui bendrai skiriame pinigų. Radome tokią labai rimtą situaciją, kad realiai šiai dienai sistema veikia taip, kad yra praktiškai neįmanoma pasakyti, kiek mes išleidžiam pinigų (valstybės – ELTA) valdymui“, – laidoje „ELTA Savaitė“ kalbėjo I. Segalovičienė.

Pasak valstybės kontrolierės, šiuo metu galiojanti metodika valstybės įstaigoms leidžia pakankamai laisvai traktuoti, kurias išlaidas priskirti valdymo, o kurias – tiesioginių institucijos funkcijų vykdymo sąnaudoms. 

Dėl to, I. Segalovičienės teigimu, Viešojo valdymo agentūrai pavesta rengti naujus vertinimo kriterijus, kurie „mažins tą laisvės laipsnį“ ministerijoms sprendžiant, kokiai kategorijai priskirti išlaidas.

„Šiai dienai mūsų labai rimta rekomendacija yra, kad mes turime susidėlioti labai aiškius kriterijus, kas pas mus yra valdymo išlaidos, kad pamatytume ir vieningai žinotume visame viešajame sektoriuje, kokia yra administravimo našta ir valdymo kaina“, – pažymėjo ji.

Kaip jau skelbta, Vyriausybė visas ministerijas, išskyrus Krašto apsaugos, įpareigojo išlaidas kitais metais susimažinti 5 proc. 

„Kur buvo duota užduotis ministerijoms susimažinti išlaidas, realiai mes nežinome, ar ji bus pasiekta tinkama ir ar gali būti didesnė“, – pridūrė I. Segalovičienė, teigdama, kad įvertinti institucijų planus taupymui bus galima tik kitąmet, pradėjus įgyvendinti ateinančio laikotarpio valstybės biudžetą.

Skaičiuota, kad vien 2026 m. būtų galima sutaupyti apie 137 mln. eurų, tačiau vėliau skelbta, jog ši suma kitąmet gali siekti kiek mažiau – apie 38 mln. eurų.

I. Segalovičienės teigimu, kol nėra vieningos apskaitos sistemos, bet koks viešųjų finansų taupymas būtų skaičiuojamas „iš akies“.

„Kai netinkamai planuojame, tai ir sėkmingas įgyvendinimas yra sunkiai galimas. Mūsų, Valstybės kontrolės, šiandien žinutė yra – susitvarkykime valdymo išlaidas, turime turėti vieningą sistemą ministerijų, įstaigų prie ministerijų, kaip skaičiuojamos biurokratijai skirtos išlaidos. Kol to nebus, visa kita yra toks pabandymas taupyti „iš akies“, – tikino valstybės kontrolierė.

Pagal Finansų ministerijos rekomendaciją, ministerijos įpareigotos peržiūrėti išlaidas administracinėms reikmėms, informacinėms technologijoms, kitoms viešųjų pirkimų būdu planuojamoms pirkti prekėms ir paslaugoms.

Tikslas ministerijoms sutaupyti iškeltas pagal trimetį – 2026-2028 metų – Vyriausybės patvirtintą biudžeto projekto rengimo planą.

Pasak I. Segalovičienės, pradėtas trimetis biudžeto planavimas išlaidų turėtų padėti išlaidas mažinti efektyviau.

„Trimetis biudžetas gali leisti efektyviau valdyti išlaidas ir labai tikiuosi, kad tas bus daroma. Anksčiau negalėjome perkelti sutaupytų išlaidų į kitus metus ir panašiai, tai čia turėtų būti žingsnis pozityvia linkme“, – aiškino ji.

Mato rizikų, kad RRF plano priežiūros kontrolę perėmė Finansų ministerija

Valstybės kontrolierės teigimu, rizikų Lietuvai gauti dalį numatytų milijoninių europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų kelti gali faktas, kad projektų įgyvendinimas ir jo priežiūra perėjo į vienos institucijos – Finansų ministerijos – rankas.

„Valstybės kontrolė atlieka Europos Sąjungos lėšų auditą. Iki šių metų gegužės mėnesio (…) turėjome labai svarbią funkciją – Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditą. Šita funkcija iš Valstybės kontrolės buvo paimta, ji dabar yra Finansų ministerijos rankose – t. y. pati Finansų ministerija bus ir vadovaujančia institucija, ir kartu bus ta aukščiausia institucija, kuri prižiūrės projektus“, – sakė I. Segalovičienė.

„Matau rizikų, manau, kad nebuvo pats geriausias šitas sprendimas. (…) Bet mes vis tiek turime teisę stebėti, kaip Europos Sąjungos lėšos yra įgyvendinamos – RRF yra mūsų rizikų sąraše“, – pridūrė ji.

Europos Komisijai (EK) atsiskaityti už Lietuvai iškeltų RRF plano rodiklių įgyvendinimą šalis vėliausiai turi iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

I. Segalovičienės teigimu, situaciją apsunkina trumpi projektų įgyvendinimo laikotarpiai, kurie didina ir klaidų riziką.

„Šiam momentui visi labai stengiasi pasiekti tų tikslų, kaip bus – matysim. (…) Čia naujai Vyriausybei labai didelis iššūkis yra, (…) svarbu ne tik, kad spėtume, ką reikia padaryti, bet svarbu ir kad efektyviai tai būtų padaryta, kad nebūtų ištaškyti pinigai“, – teigė ji.

Pasak Finansų ministerijos, Lietuvai skirtą plano dalį „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) iš viso sudaro 216 rodiklių, iš kurių įgyvendinta 110, o siekiama dar 106.

Pagal NKL, šalis šiuo metu yra gavusi 1,8 mlrd. eurų, rugpjūtį Komisijai pateiktas mokėjimo prašymas gauti dar 515 mln. eurų, atskaičius avansus.

EK patvirtinus šį prašymą, Lietuva pagal keturis mokėjimų prašymus iš viso bus gavusi 2,3 mlrd. eurų RRF fondų lėšų.

Paskutinį RRF mokėjimą iš EK Lietuva gavo pernai gruodį – išmokėta 463 mln. eurų, atėmus išankstinį finansavimą.

Naujausią NKL plano keitimą Finansų ministerija Komisijai oficialiai pateikti ketina šį spalį, o per lapkričio ir gruodžio mėnesius numatomas jo tvirtinimas EK ir Europos Sąjungos (ES) Taryboje.

Kitą mokėjimo prašymą planuojama teikti gruodžio mėnesį.