Varguoliai moka per daug, turtuoliai – per mažai

„Dirbame įdomiai, dinamiškai, - atsakė A.Gelžinis. - Tų iššūkių daug yra, bet bandome juos spręsti. Kolektyvas geranoriškas, gausus, daug žmonių, įvairiausių charakterių. Turime daugiau kaip 53 tūkstančius narių. Reikės darbais išsikovoti autoritetą. Žiūrėsime, kaip seksis, bet kol kas sekasi neblogai."

- Šiuo metu profsąjungiečiai ir verslas aptarinėja Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus. Kas neramina profsąjungas?

- Kalbant apie šiuo metu siūlomas mokestines permainas, tai siūlomi trys gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai - 20 proc., 25 proc. ir 32 proc. Trys grupės. Jei per mėnesį uždirbi iki trijų vidutinių darbo užmokesčių (VDU - 2109 Eur), mokėsi 20 proc. GPM, o jei daugiau - tai atitinkamai daugiau.

Vien tik gyventojų pajamų mokestį skaičiuojant, atrodo, lyg ir viskas pagrįsta - oi, kaip gražu ir taip toliau. Bet pasiimkite savo algalapį iš darbovietės buhalterijos ir pažiūrėkite, ką ten išskaičiuoja.

Pamatysite, kad dvi pirmosios grupės, kurioms atitinkamai taikomi 20 proc. ir 25 proc. GMP, - ir Privalomą sveikatos draudimą (PSD) moka - 6,98 proc. ir Valstybinį socialinį draudimą (VSD) - 12,5 proc.

Pirma grupė ir antra - ir PSD moka, ir VSD moka. O tie, kurie priklauso trečiai grupei, kur mėnesio alga siekia daugiau nei penkis VDU, jie moka tik PSD ir 32 proc. GPM. Ir kas tada gaunasi? Jie, daugiausiai uždirbantys, sumoka mokesčių mažiau, nei tie, kurie gauna mažesnes algas. Tas, kas gauna algą iki trijų VDU, tai yra, iki 6000 eurų, iš viso sumoka mokesčiams 39,4 proc. savo atlyginimo. Vidurinysis sluoksnis, ta antroji grupė, uždirbanti daugiau nei tris VDU, bet irgi mokanti GPM, VSD ir PSD, jau atiduotų mokesčiams 44,48 proc. Tai čia progresyvumas vis dar aiškus, antroji grupė mokėtų mokesčiams beveik 5 proc. daugiau nei pirmoji grupė. Tačiau vis girdime, kad daugiausiai mokesčių sumokėtų trečioji grupė. O iš tikrųjų -ne, nes ji nemokėtų VSD. Tik 32 proc. GMP ir PSD. Todėl sumokėtų tik 38,98 proc. O tai yra puse procento mažiau negu sumoka mažiausias pajamas gaunantys darbuotojai. Pajamų nelygybė, atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių ne mažėtų, bet dar labiau didėtų.

- Vadinasi, žmonės klaidinami? Mokesčių progresyvumas tik iš dalies?

- Aš girdžiu ir šiandien, kaip Vidmantas (Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius - aut. past.) visur šneka, kad daugiausia mokesčių užmoka geriausi vadybininkai, inžinieriai bei kiti didžiausias algas gaunantys aukščiausios kvalifikacijos profesionalai. Pagąsdina, kad jie dėl per didelių mokesčių gali išvykti į užsienį. Bet yra aiškios įvardintos sumos - iki kurios sumos skaičiuoja mokesčius pagal pirmąjį variantą, pagal pirmąją grupę. Ir jeigu tavo atlyginimas viršija pirmąjį grupę, jau esi pagal atlyginimą antroje grupėje, tai didesnis mokestis skaičiuojamas ne nuo visos algos, bet tik nuo tos sumos, kuri viršija pirmosios grupės atlyginimą. O kai apie tai nutylima, tai tikrai baisiai atrodo, nes žmonės mano, kad nuo visos algos bus atskaičiuojama. Bet ne taip yra!

- Profsąjungos Trišalėje taryboje visada deda didžiules pastangas, kad kasmet kuo daugiau didėtų minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). Šiemet Lietuvoje MMA ant popieriaus - 1038 Eur, o į rankas - 777 Eur. Tačiau, nors estų MMA ant popieriaus - tik 886 Eur, jie vis vien į rankas gauna daugiau nei lietuviai. Estai gauna 810 Eur. Kokios priežastys? Tiesa, latviai, kurių MMA 740 Eur, į rankas tegauna 623 Eur.

- Skiriasi darbo apmokestinimas. Pas mus didžiausią darbo mokesčių dalį sumoka pats darbuotojas. Kai suvedi visus gyventojų mokesčius, tai suma sumarum estai gauna į rankas didžiausią MMA, lietuviai - antroje vietoje, o latviai prasčiausiai gauna.

- Viešai esate užsiminęs apie tai, jog mūsų valstybė pernelyg pataikauja užsienio investuotojams, nors jie, nepaisant Lietuvoje suteiktų lengvatų, kartais perkelia savo verslus kitur.

- Kiek kainavo Lietuvai, pavyzdžiui, prisivilioti banką „Barclays"? Imkime ir kitus užsienio investuotojus - kiek milijonų dėl jų priviliojimo ištaškyta! Prisiminkime, kad ir laisvąsias ekonomines zonas (LEZ). Kiek ten investuotojai nuolaidų visokių gauna. Struktūra paruošta, asfaltas keliuose išlietas, šaligatviai nutiesti, apšvietimas įrengtas, elektros pravedimai - ko tiktai nori! O paskui, žiūrėkite, kad ir lietuviška „Teltonika" - ai, man kabelių nusitiesti neleido, tai aš išeinu į Ameriką! Nuostabu! Stambūs investuotojai net ir valstybinius sklypus už dyką gauna. Ar kokiam nors smulkiam vietiniam verslininkui ar šiaip piliečiui valstybė duoda už dyką sklypą? Negirdėjau tokių dalykų.

Šia tema, nors ji aktuali, niekas nešneka, visi tyli. Apie tai, kaip užsienio investuotojai išeina iš Lietuvos, nekalba. Man atrodo, kad kitose šalyse kažkoks išėjimo mokestis turėtų būti. Ir pas mus turėtų būti. Juk Lietuvoje per šiuos dešimtmečius daug verslų, priklausančių užsienio investuotojams, gavo čia lengvatų mokestinių, visokių gerybių. O paskui - ai, man nepatinka, aš išeinu!

Lietuvoje - kuo stambesnis vietinis verslas, tuo didesnės jam lengvatos bei valstybės palaikymas. Prieš savaitę susėdome kalbėtis su šešiais verslo atstovais. Sako, kad 26-ioms įmonėms atstovauja. Na, ką jie kalba! Jie 26-iems savininkams atstovauja. Sudėkit, kiek ten tūkstančių žmonių dirba, tai kas tuos tūkstančius dirbančiųjų atstovauja? Juk dirbančių Lietuvoje yra apie 1,5 milijono. Be to prisiminkime, kad dabar siūloma padidinti pelno mokestį tik vienu procentu - nuo dabartinio 16 proc. iki 17 proc. O juk prieš 2008-2009 m. krizę pelno mokestis buvo visą laiką 21 proc. ir jis sumažintas iki 15 proc. tik per krizę, o vėliau pakeltas iki 16 proc.