1 nuotr.Į „Vakaro žinių" redakciją paskambinusi skaitytoja Marija pasidalijo matytais vaizdais iš varnų gyvenimo. „Parke mačiau, kaip varna tąsė voverės jauniklį pasičiupusi. O šalia savo namų mačiau, kaip šis paukštis varnėniuką iš inkilo pačiupo. Baisus paukštis ta varna, jų tiek daug pas mus. Įdomu, apie ją sužinoti daugiau", - sakė Marija. Ką gi, apie varnas mums papasakojo Lietuvos zoologijos sodo (LZS) specialistai.
Lengvai prisitaiko
LZS gyvūnų priežiūros specialistė Diana Preišegalavičienė aiškino, kad varna - tai varninių šeimos paukščių atstovė, yra du jos porūšiai - pilkoji ir juodoji. Tiesa, Lietuvoje gyvena pilkoji varna. Varnos paplitusios Šiaurės Skandinavijoje, Baltarusijoje, Čekijoje, Ukrainoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Varnos mėgsta upių pakrantes, kur peri daug paukščių, ar mažus miškus, kur ganosi galvijai, o kur dar sąvartynai gyvenvietėse! Varnos gyvena apie 20 metų. Jų daugėja, nes varnos geba lengvai prisitaikyti prie esamų sąlygų. Svarbiausia, kad būtų maisto šaltinis.
Varna yra visaėdė, ir visi gyvūnai, kuriuos ji gali nugalėti, yra jos maistas. Suaugusi varna sveria 450 gramų. Tam tikroje šviesoje varnos plunksnos atrodo blizgios. Patinas ir patelė atrodo panašiai. Kiekvieną pavasarį varnų pora deda po keturis-penkius kiaušinius.
„Poringos varnų poros savo lizdų teritoriją gina ištisus metus. Abu paukščiai dalyvauja lizdo kūrimo procese. Tik patelė peri kiaušinėlius, o patinas toliau gina teritoriją ir, prireikus, aprūpina patelę maistu. Išsiritus varniukams, abu tėvai gina ir šeria jauniklius. Buvo dokumentuoti atvejai, kai tėvai ir palikuonys maitinasi kartu po to, kai palikuonys palieka lizdą. Retais atvejais palikuonys padeda tėvams ateinančiais dauginimosi metais", - kalbėjo LZS gyvūnų priežiūros specialistė.
Stebėtinos savybės
Pasak LZS gyvūnų prižiūrėtojo Romo Migonio, varnos turi labai sudėtingą savybę vizualiai sekti objektus. Jos gali sekti objektus net tada, kai jie nematomi. Būta eksperimentų varnų gebėjimams įvertinti. Žaidimo variacijų metu varnos sugebėjo sėkmingai išmokti sekti nepastebimus daiktus, rasti paslėptus objektus pagal vaizdinius ženklus, taip pat apgaulingai paslėptus objektus. Per trumpą laiką išmokdavo ieškoti daiktų.
„Įrodymai rodo, kad varnos reaguoja į kvapus, susijusius su maisto paieška, plėšrūnų vengimu ir kitų paukščių, įskaitant partnerius ir gimines, atpažinimu. „Nežinau, ar labai, bet varnos protingos, nelenda į spąstus. Moka nuvilioti grėsmę nuo lizdo, skiria žmogų, kada jis su šautuvu, o kada - su maistu ateina", - pasakojo R.Migonis. Be to, varnos geba imituoti garsus, įskaitant žmogaus kalbą. Pašnekovo teigimu, varnos pasižymi gera atmintimi. Žino, kur paslėpė maistą, atsimena žmones. Jei riešutas kietas, meta jį į važiuojamąją dalį, kad susitraiškytų arba kad pervažiuotų automobilis ir tuomet sulesa vidų. Viena varna geba išvilioti perinčią antį iš lizdo, o kita tuo metu sulesa kiaušinius arba jauniklius...
Būdavo gaudomos maistui
„Senais laikais rudenį varnas gaudydavo vienuoliai, pešdavo ir raugdavo statinėse ir tai buvo maisto atsargos žiemai, - atskleidė R.Migonis. - Beje, varnų gaudymas vykdavo ir Kuršių Nerijoje, nes ten žemės nederlingos ir maistas buvo iš jūros arba kas skrisdavo pro šalį. Gaudytojai ištiesdavo tinklus, vieną varną pririšdavo už kojos ir pribarstydavo maisto, kai priskrisdavo daugiau varnų, užversdavo tinklą."
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Kėdainių rajone esančiame Kalnaberžės kaime vasaros pradžioje vyksta kasmetinė varnaėdynių šventė. „Jos organizatoriai ir dalyviai didžiuojasi tęsdami carinės Rusijos ministro pirmininko Piotro Stolypino tradiciją valgyti varnieną. Varnaėdynės vyksta birželio pradžioje, nes būtent tuomet medžiotojams yra palankiausia artintis prie paukščių lizdų - kol jaunikliai dar nemoka skraidyti", - pasakojo R.Migonis.
