Vasaros, Petro ir Povilo šventė

Kadangi gamtoje naujienos gimsta kiekvieną akimirką, reikia patikslinti: kai kas nepaprasta ir nauja!

Ar girdėjote - diena neteko jau keleto šviesos minučių, dar visai nedaug - to net labai ieškodamas nesurasi, nepamatysi, nes tai tokie menki laiko trupinėliai. Apie tai kalbėsime vis dažniau, o dabar - apie šventų Petro ir Povilo dieną, kuri yra antroji svarbi ir didelė vasaros šventė.

Pirmoji, kaip žinote, buvo Joninės, lietus ką tik užgesino jų laužų nuodėgulius, o vėjai išpustė dūmų kvapą.

Ši, antroji šventė yra kitokia - be šėlsmo, be dainų... arba su visai kitokiomis dainom. Petras su Povilu švenčiami ramiai, rimtai, ir tai pilnai atitinka tolesnius vasaros siekius - vesti į brandą, į jėgų ir energijos kaupimą.

Joninės ne be reikalo lydimos dainų, o Petrinės ir Povilinės tylesnės - taip yra ir gamtoje, nes būtent antroji šventė tampa riba, po kurios rimsta giesmės ir pradeda groti žiogai.

Kas nutinka, jei ne visi paukščiai nutyla? Dėl to jiems nekyla jokios grėsmės, jie savo veiklos ciklus gali „pasukti" į vieną ar kitą pusę. Ir nors gamtoje yra savotiškai nustatytas laikas perėti ir jauniklius auginti, tačiau kai kada nutinka šiokių tokių nukrypimų nuo normos. Taip šiemet elgiasi kai kurios varnėnų poros.

Vien tik Vilniuje radau 2 labai vėlyvas varnėnų šeimas, kurių inkiluose jaunikliai dar cirpė bei prašė lesalo per Jonines.

Išeitų, kad šių lizdų varnėniukai išskris tik per šią, antrąją vasaros šventę. Galėtume sakyti, kad šių vadų jaunikliams pasisekė, kad lesalo jiems tenka kur kas gausiau.

Tačiau yra dar vienas klausimas, kuris labai svarbus: ar tai tik pavėlavusios, pakartotinės, ar antrosios vados?

Lietuvoje varnėnai paprastai peri tik vieną vadą, kai jaunikliai palieka inkilus, visi pradeda klajoti, susirenka į didesnius pulkus, o po to pradingsta, patraukia į pietus. Jų vietą užima iš šiauresnių regionų atskridę varnėnai. Tačiau kai kas varnėnų pasaulyje gali keistis...

Tuos pokyčius diktuoja klimato kaita - pavyzdžiui, dabar varnėnų jaunikliai lizdus palieka 10-12 dienų anksčiau, nei prieš 50 metų.

Vilniuje šiemet tai įvyko gegužės 23 dieną, Sūduvoje - apie gegužės 20. Jei taip bus toliau, galima laukti, kad kai kurios poros perės iš naujo ir per vasarą išves dvi vadas. Ar panašiai elgsis kiti tik vieną vadą per vasarą išvedantys paukščiai?

Pavyzdžiui, lakštingalos... arba raudongalvės sniegenos -tokių tikrai nemažai.

Kiek metų skaičiuojame aktyvios klimato kaitos ženklus? 50 - 60 metų?

Žinoma, tam buvo „pasiruošta" anksčiau, nes aplinkos šiluminė tarša, žemės, vandenų alinimas, miškų kirtimas aktyvus jau ne pirmą šimtmetį. Paradoksas: visos progresyvios šalys tą „atliko" kuo anksčiau - išeitų, tai jos yra viso naikinimo, tuo pačiu - ir klimato kaitos proceso pradininkės, iniciatorės.

Pritarsite: tai pagarbos nekeliantis palikimas, kurį daug kas norėtų užmiršti, ištrinti. Nes tai neišsitrina ir nepasimiršta!

Vasara yra tokia, kokią mums šiemet skiria gamta. Kai kas pyksta ant vasaros, ant gamtos... už ką?

Už nušalusius žiedus, už permirkusius laukus. Bet tai taip kvaila - negi mes galime sau leisti tokį silpnumą ir, pavyzdžiui, grūmoti debesiui, užstojusiam saulę ar vėjui, nunešusiam skrybėlę?