Verslas: daugės fiktyviai sergančių

Pasak Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios MATUKIENĖS, tos dvi dienos bus didžiulė administracinė našta verslui, nes verslininkas turės ne tik pasikalbėti su savo darbuotoju, bet ir užfiksuoti „Sodroje" dvi jo nedarbingumo dienas, apskaičiavęs, kokius mokesčius jis turi sumokėti.

„Antras dalykas - žmonių sąmoningumas dar nėra pasiekęs tokio lygio, kad jie skambintų tada, kai serga. Per šias dienas, kai pasirodė naujas Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymas, kalbėjau su labai daug verslininkų, tai kai tik bus kokios didžiosios šventės, iš karto darbuotojai „susirgs", - apie tai, kad dalis darbuotojų gali naudotis situacija, kalbėjo D.Matukienė.

Ji akcentavo, kad net 70 proc. įmonių Lietuvoje kolektyvo sudaro 4 žmonės, ir vienam darbuotojų susirgus neretai nebūna kam jo pakeisti.

„Jeigu lieka trys, tai pats darbdavys neretai ir patalpas sutvarko, išvalo", - kalbėjo pašnekovė. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu įsigaliotų nauja tvarka, darbdavys už sergantį darbuotoją mokėtų daugiau, nei iki šiol.

„Įsivaizduokite, žmogus iš tikrųjų serga ir nepasveiksta per dvi dienas, o tos dienos - ketvirtadienis, penktadienis. Tada žmogus pirmadienį eina pas gydytoją, jam išrašomas nedarbingumo pažymėjimas. Tai darbdavys vėl turi mokėti už dvi dienas (išeina, kad iš viso moka už 4 dienas), nes išeina pertrūkis tarp dienų. Kiek galima ant mažo krauti?!" - piktinosi D.Matukienė.

Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Nerijus Černiauskas „Vakaro žinioms" teigė, kad šiuo metu kaip tik tariamasi su suinteresuotomis šalimis, tarp jų ir darbdaviais, todėl visi siūlymai tik preliminarūs. „Diskusijų metu labiausiai išryškėjo trys pasiūlymų variantai: darbdaviai galės patys nuspręsti, iš kurių darbuotojų reikalauti nedarbingumo pažymėjimo už pirmas dvi dienas, o iš kurių ne; darbdaviai turės visiems darbuotojams suteikti (iki 3 kartų per metus): už dvi iš eilės einančias dienas nereikalauti nedarbingumo pažymėjimo; darbuotojai turės teisę 5 dienas per metus neteikti nedarbingumo pažymėjimo, o nuo šeštos privalės teikti. Šios dienos neprivalo eiti iš eilės", - vardijo jis.

Pasak N.Černiausko, kad sistema veiktų, reikėtų, kad darbdavys (arba jo įgaliotas asmuo) pažymėtų, kuriomis dienomis darbuotojas sirgo ir negalėjo dirbti, o šią informacija matytų „Sodra". Tada bus aišku, kurią ligos dieną darbuotojas kreipiasi į gydymo įstaigą. Kadangi nenorima kurti naujų sistemų, vyksta diskusijos, kurios iš darbdavių naudojamų sistemų tam galėtų pasitarnauti.

Pasiūlymą siekiama pateikti pavasario Seimo sesijai.

Paklaustas, ar dėl naujos tvarkos neišaugs fiktyviai sergančiųjų skaičius, N.Černiauskas tikino, kad dėl galimo piktnaudžiavimo svarstomos kelios alternatyvos. Viena jų - suteikti darbdaviui teisę spręsti, ar iš konkretaus darbuotojo reikalauti nedarbingumo pažymėjimo, o kitais atvejais remtis pasitikėjimu (panašų modelį taiko Islandija). Kita galimybė - riboti atvejų skaičių, kai apskritai nereikalaujama nedarbingumo pažymėjimų. Taip pat svarstoma leisti kiekvienai įmonei savarankiškai nuspręsti, kokią tvarką taikyti.

„Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje nedarbingumo pažymėjimo prašoma nuo pirmos ligos dienos. Kitose šalyse tokia praktika netaikoma, tačiau jos geba sėkmingai suvaldyti situacijas. Organizacijos, kurios yra gerai struktūruotos, dažnai geba atpažinti piktnaudžiavimo atvejus", - kalbėjo sveikatos apsaugos ministrės patarėjas.

Kokia nauda iš pasiūlymo žmogui, darbdaviui?

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, įgyvendinus pasiūlymą, pirmiausia naudą pajustų pacientai ir gydytojai. Pacientui lengvai susirgus, nereikėtų vykti pas gydytoją. Taip būtų ir taupomas paciento laikas, ir saugoma jo sveikata. Taip pat mažėtų našta gydytojams.